Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Kasmet dėl studijų į sostinę iš kitų Lietuvos miestų atvyksta daugybė studentų. Dalis jų – katalikai, nežinantys, į kokią bažnyčią eiti sekmadienį, prie kokios bendruomenės ar parapijos prisijungti. Naujoje aplinkoje tenka argumentuotai apginti ir pavyzdžiu paliudyti Kristaus mokymą. Iššūkiu jaunam, pasaulėžiūriškai vis dar besiformuojančiam žmogui nestinga.

Vilniaus arkivyskupija nuo šių akademinių metų tikslingai skirs daugiau dėmesio studentiško amžiaus jaunimui. Visų pirma siekiant pagelbėti iš kitų miestų atvykusiems tikintiesiems rasti Bažnyčioje savo vietą. Skaitykite pokalbį su kunigu Mindaugu Bernotavičiumi – Vilniaus akademinės sielovados koordinatoriumi, asmeniniu arkivyskupo Gintaro Grušo sekretoriumi.

Naujuose (liepos 5-os dienos) Vilniaus arkivyskupijos kunigų paskyrimuose šeši jauni kunigai įpareigoti įsitraukti į akademinės sielovados veiklą. Ar tai žymi pajėgų šioje srityje stiprinimą?

Anksčiau pajėgos buvo tikrai menkos. Ne vienus metus Vilniaus universitete tarnauja jėzuitai, o kituose universituose kunigai veikė tik tam tikru metu kaip kapelionai ar palydėtojai – Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos universitetuose ar Baltstogės universiteto filiale.

Vilniuje mokosi apie 60 tūkst. studentų – tai nemažas žmonių skaičius, kaip labai didelė parapija. Dažnai jie atvyksta iš kitų miestų ir gali pasiklysti. Arkivyskupas turi svajonę, kad suvažiavę iš kitų miestų jie turėtų galimybę sostinėje veikti kaip krikščionys. Bažnyčioje savo vietos ieško ne tik studentai, bet ir ką tik studijas pabaigę, dirbti pradėję jauni žmonės. Taip ir gimė idėja kurti judėjimą studentiško amžiaus jaunimui, pradedame nuo rudens, turime daug užmojų šiems metams.
„Nelauk sesijos – melskis jau dabar“. Tokiu šmaikščiu šūkiu kviečiame studentus švęsti Rugsėjo 1-ąją kartu: šv. Mišios arkikatedroje, maldos vakaras, piligriminis žygis.

Reikia išmokti jaunimui kalbėti jo kalba, todėl kartu su kunigais darbuosis ir keletas pasauliečių. Siekiame, kad studentiško amžiaus žmogus rastų sau veiklų per visus akademinius metus. Tiek tęstinės – kad įsitrauktų į konkrečią bendruomenę, tiek vienkartinės, jei neturi noro ar laiko įsipareigoti arba savaitgaliais grįžta į savo parapiją.

Kokias konkrečias priemones esate numatę tam, kad atlieptumėte studentų poreikius?

Visų pirma norime pasiekti žmogų universitete – kad ten jis rastų informaciją. Galbūt vėliau ir renginius organuizuosime pačiuose universitetuose. Jų vadovai dažnai yra gana atviri. Įpareigoti įsitraukti į akademinę sielovadą kunigai paglobos bent jau didžiuosius universitetus. Kadangi jie dirba ir parapijose, norintys įsitraukti studentai galės jungtis į jų bendruomenes. Tikslas – atvesti jauną žmogų į bendruomenę, o ne organizuoti pavienius renginius vieną po kito. Pavyzdžiui, nuo rudens keliose parapijose organizuojame „Alfa“ kursą, į kurį kviečiame jaunus žmonės, norinčius pagilinti krikščioniškas žinias, sustiprinti pamatus. Šv. Jono broliai jau keleri metai kursą organizuoja studentiško amžiaus žmonėms, grupės prisipildo, matosi, kad to reikia. Mes šią veiklą išplėsime: nuo spalio Mykolo Riomerio universiteto ir kitus studentus kviesime į Kalvarijų (Šv. Kryžiaus atradimo) parapiją. Vilniaus arkivyskupija yra dvikalbė, todėl bandysime atliepti ir į lenkakalbių studentų poreikius – Šv. Dvasios bažnyčioje vyks „Alfa“ kursas lenkų kalba.

Galvodami apie Evangelijos žinios skleidimą tarp studentų, sumanėme pritaikyti užsienio praktiką – studentai patys taps misionieriais. Jie kviesis studijų kolegas trumpai maldai už studijas ar artimuosius, šitaip tapdami Gerosios Naujienos nešėjais. Tikimės, per pirmą pusmetį surinkti būrelį studentų misionierių, drąsių savo tikėjime ir pasiryžusių imtis tokios tarnystės. Bendraamžio misionierystė kartais yra veiksmingesnė ir už kunigo.

Kun. Mindaugas Bernotavičius

Žvelgdami į Kauno arkivyskupiją, kur vyksta Atsinaujinimo dienos, suprasdami dalies jaunimo poreikį ugdytis, su bendraamžiais gilintis į Bažnyčios dokumentus, taip pat išbandysime Atsinaujinimo dienų formatą. Studentiško amžiaus jaunimą nuo keturių iki šešių kartų per metus kviesime pusę šešadienio praleisti drauge. Vyks paskaitos, šv. Mišios, šlovinimo vakaras – kas dabar Vilniuje populiaru, surenka daug jaunimo. Per Atsinaujinimo dieną jie galės gauti ir intelektualinio peno, sužinoti daugiau apie savo tikėjimą, pabūti drauge maldoje.

Per metus kelis kartus siūlysime studentams dalyvauti rekolekcijose – advento, gavėnios metu, taip pat organizuosime „Kairos“ rekolekcijas, kurios pasiteisino pernai. Studentai yra labai užsiėmę, turi daug veiklų, dalis jų dirba, „Kairos“ gerai tuo, kad jų metu laikas „sustoja“, gyvenama kitokiu ritmu. Jie tarsi persikrauna ir gali judėti toliau – labai veiksminga. Taip pat siūlysime studentams du šv. Mišių laikus – penktadienio vakarą Dievo Gailestingumo šventovėje ir sekmadienio vakarą. Šiemet bus naujovė – prieš šv. Mišias norinčiuosius kviesime susitikti. Jų struktūra bus tokia: mokymas, liturgijos šventimas, poilsis ir artimo meilės darbai. Tarkime, vieną mienėsio sekmadienį vyks biblinės katechezės, kitą – maldos praktika, pavyzdžiui, rožinis, adoracija arba „Lectio divina“, per kurios nors savaitę siūlysime skirti savo laiką kitiems, pavyzdžiui, eiti pas Motinos Teresės seseris ar į „Betanijos“ valgyklą ir ketvirta – drauge ilsėsimės: žiūrėsime filmus, žaisime žaidimus.

Iš tiesų sostinėje jaunimui skirtų katalikiškų veiklų netrūksta. Veikia pranciškoniškasis jaunimas, ateitininkai, aktyvios grupelės prie kai kurių vienuolijų, parapijų.

Taip jų yra, tačiau trūksta koordinacijos, tarkime, susikerta tai pačiai tikslinei auditorijai skirtų rekolekcijų laikas. Norime sudaryti didelį visų metų planą, kuriame visi pasiūlymai matytųsi. Tai svarbu, norint matyti studentišką jaunimą pulsuojant, jausti jį Bažnyčioje. Matant bendrą vaizdą gali tapti paprasčiau kartais ir po skirtingas bendruomenes išsisklaidžiusiems jauniems žmonėms susirinkti į vieną vietą ir išgyventi mini jaunimo dienas.

Akademinė bendruomenė nėra vien studentai. Ar jaučiamas poreikis sielovadai iš dėstytojų?

Tie keli kunigai, paskirti įsipareigoti akademinei sielovadai – labai nedaug. Didieji, tęstiniai užmojai skirti studentiško amžiaus jaunimui. Norėtųsi organizuoti universitetuose konferencijas teologinėmis temomis arba apie krikščionybės ir tam tikrų disciplinų sąlyčio taškus, vykti su dėstytojais į piligrimines keliones. Tačiau pradedame ne nuo to, realiai žvelgiame į tai, ką su turimomis pajėgomis įmanoma padaryti.

Universitetas nėra patogi, saugi erdvė. Studentai – tai ne mokiniai, atėję ruoštis Pirmajai komunijai ar lankantys tavo parapiją. Tačiau popiežius nuolat kartoja: išeikite iš savo namų, iš zakristijų.

Lietuvo jaunimo dienų šlovinimo vakaras, 2017 m. Nuotraukos autorė Aistė Karpytė.

Kaip suprantu, šių akademinių metų planas visgi yra ne eiti į universitetus, o pasiūlyti studentams bendrystę ir veiklą po paskaitų.

Taip. Vieni studentai sako, kad ir taip daug laiko praleidžia universitete, džiaugiasi, gavę pasiūlymą nueiti kitur. Iš kitos pusės – būtų gerai turėti pastoracinius centrus, stoteles ar koplyčias universitetuose. Tuomet visa akademinė bendruomenė žinotų apie tą erdvę, galėtų ten sutikti kapelioną. Tačiau neturime galimybių skirti kunigus dirbti universitetuose aštuonias valandas per dieną visą savaitę.

Esate nemažai dirbęs su jaunimu, ar pastebėjote poreikį nagrinėti, diskutuoti apie jų studijuojamų disciplinų sąlytį su krikščionybe? Iš esmės visose studijų kryptyse gali kilti klausimų – tiek politikos moksluose, tiek medicinoje.

Jiems tikrai rūpi, pavyzdžiui, ateitininkai organizuoja „suopročius“ – savarankiškai gilinasi į tam tikrą temą, skaitydami medžiagą, tarpusavy diskutuoja ir galiausiai pasikviečia svečią paskaitai.

Studijų metais jauni žmonės dažniausiai iki galo susiformuoja pasaulėžiūriškai. Ar jiems netrūksta pagalbos intelektualine prasme – įsigilinti į tai, ko moko Katalikų Bažnyčia, rasti argumentų, kad galėtų diskutuoti esminėmis temomis ar paprasčiausiai paneigti paplitusius mitus?

Be abejo, jiems to reikia. Ypač jei patenka pas dėstytojus, kuriems nepaprieštarausi. Būtent tuose susibūrimuose po paskaitų jie galės nuo to pailsėti arba išsamiau aptarti. Geriausios progos – kai turi daugiau laiko, tarkime, rekolekcijose ar išvykus drauge į kelionę. Dažnai jie pasakoja, kad kambario draugams bendrabutyje negali nieko apie religiją pasakoti, nes šaipysis, nustos bendrauti. Buvimas su tikinčiais bendraamžiais jiems tarsi salos, išbėgimai. Nereikia galvoti, kad krikščionys – nuolankios avelės. Labai dažnai jie yra protingi, atsakingi, sąmoningai atsakymų ieškantys žmonės. Vieni studentai man yra sakę, kad norėtų katekizmo paskaitų vakarais. Reikia pripažinti, kad jauniems žmonėms kartais trūksta pasiruošimo arba žinojimo apskritai, kodėl mes giname vieną ar kitą tiesą. Neretai jie priima dogmas, nesvarstydami jų turino ir neturi, ką atsakyti, studijų draugams ėmus klausinėti.

Jauno žmogaus gyvenimas vyksta ne tik fizinėje tikrovėje, bet ir internete. Ar žadate išnaudoti ir socialinius tinklus?

Vilniaus akademinės sielovados centras turi „Facebook“ paskyrą, kuriai skirsime nemažai dėmesio. Ten jauni žmonės galės matyti visas mieste siūlomas veiklas. Tačiau paskyra turėtų pasitarnauti ne tik informuoti, bet ir ugdyti. Esame numatę per savaitę dalintis trumpomis žinutėmis apie tikėjimą.

Šiandien 16.30 val. mokslo metų pradžios šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. 18 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje – vakaras su Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Gospelo choru. Rytoj vyks piligriminis jaunimo žygis Aušros vartai–Lentvaris–Trakai. Daugiau informacijos čia.