Kadras iš rež. Tayloro Sheridano filmo „Vėjų upė“ („Wind River“, JAV, 2017 m.).

Šių metų „Kino pavasaryje“ rodytas filmas „Bet kokia kaina“ (ang. Hell or High Water, 2016 m., rež. Davidas Mackenzie), kuriam scenarijų kūrė aktorius, scenaristas ir režisierius Tayloras Sheridanas, sulaukė palankių ir kino kritikų, ir publikos įvertinimų. Ir ne veltui – juosta pelnė keturis „Oskarus“, vienas „Oskaras“ atiteko ir už scenarijų. Nors T. Sheridanui patraukliausias įtempto siužeto trilerio žanras, tačiau filmo „Bet kokia kaina“ nederėtų vertinti apsiribojus vien žanro rėmais.

Juosta „Bet kokia kaina“ kalba ne vien apie socialines JAV problemas – ji kalba apie tai, kas skauda mums visiems. Apie universalų visam pasauliui skaudulį – skurdą ir neteisybę. Vakarų Teksasas, aplinka, virš kurios kybo sunkūs nevilties debesys. Du broliai, Tobis ir Taneris, kuriems gyvenimas nežada šviesios ateities, į tuos šviesios ateities lūkesčius mėgina kabintis bet kokia kaina – grobdami bankus. Nelaimėliai iš visų jėgų stengiasi ir svajoja pakeisti savo gyvenimą ir praturtėti. Tačiau nuojauta jiems kužda, kad greičiausiai nepavyks. T. Sheridano kuriamas Teksaso pasaulis – be galo įtaigus, beje, šio filmo garso takelį, sustiprinantį įtaigumą, sukūrė Nickas Cave'as ir Warrenas Ellisas (kaip ir, beje, naujojo jau kaip režisieriaus debiutuojančio T. Sheridano darbo „Vėjų upė“ (Wind River, 2017 m.).

Iki pasirodant „Bet kokiai kainai“ T. Sheridanas kūrė scenarijų ir trileriui „Sicario: narkotikų karas“ (Sicario, 2015 m., rež. Denisas Villeneuve'as) – ši juosta irgi neliko be apdovanojimų, pelnė tris „Oskarus“. Tai filmas apie slaptas JAV specialiųjų tarnybų operacijas kovojant su narkotikų prekeiviais Meksikos teritorijoje, viename niūriausių ir pavojingiausių šios valstybės miestų – Siudad Chuarese. Jo titulai – daugiau nei iškalbingi: vienas didžiausių pasaulyje narkotikų prekybos centrų ir žmogžudysčių sostinė. Žiūrėjusieji filmą, ko gero, prisimena vaizdą, kaip nuo estakadų nuleistose virvėse tabaluoja pakaruokliai. Kova čia nuožmi ir be taisyklių. Ir neaišku, kur – gerieji, kur – blogieji, nes ar įmanoma su įstatymus paminančiais nusikaltėliais kovoti teisėtais būdais?

Abu filmus – „Bet kokia kaina“ ir „Sicario: narkotikų karas“ – čia prisiminiau ne veltui: naujausias T. Sheridano darbas „Vėjų upė“, neseniai rodytas ir kino teatruose – tarsi abiejų filmų tęsinys. T. Sheridanas tęsia pažintį po įdomius ir, atrodo, dievo užmirštus regionus. Pažintį su kitokiu – užribio – pasauliu, kuriame socialinės problemos skleidžiasi aštriau, kuriame tradicijos savitos, neveikia įprasti įstatymai, kuriame teisingumas, toks, kokį jį suprantame, neegzistuoja, kuriame žmonės lieka vieni tvarkytis savo problemų jiems priimtinais būdais.

Kadras iš rež. Davido Mackenzie filmo „Bet kokia kaina“ („Hell or High Water“, JAV, 2016 m.).

Taigi apie „Vėjų upę“. Vėjų upė (Wind River Reservation) – tai indėnų rezervato teritorija JAV Vajomingo valstijoje. Dienraščio „The New York Times“, rengusio apžvalgą apie šią atokią teritoriją, duomenimis, Vėjų upė – septintas pagal dydį rezervatas JAV. 9000 kvadratinių kilometrų teritorijoje gyvena 40 000 gyventojų. Vidutinė gyvenimo trukmė čia – 49 metai, mažiau nei Irake. Nedarbo lygis – 80 proc., maždaug tiek, kiek Zimbabvėje. Žiaurūs nusikaltimai čia – kasdienybė. Savižudybių lygis tarp paauglių – du kartus didesnis negu likusioje valstijos teritorijoje. Baltieji čia nekenčia indėnų, o šie – jų. Viskas slogu ir niūru.

Tokia erdvė – pats tas T. Sheridano kinui. „Vėjų upė“ – be galo gražus, paslaptingas ir niūrus trileris. Žiaurumas čia estetiškas, tačiau nenupudruotas ir neišdailintas. Tačiau, kad ir kokį slogų pasaulį kurtų T. Sheridanas, žiūrėti filmą labai malonu. Painus siužetas, įtaigios detalės, aktorių talentas, ypatingai atskleista indėnų kultūra, svaigios ir įtraukiančios Vajomingo sniegynų bei kalnų panoramos – vien dėl to verta pažiūrėti šį filmą.

Atoki, atšiauri ir tarsi likusios Amerikos užmiršta indėnų rezervato teritorija, aplinkui – stingdantis šaltis, sniego audros, neperžengiami kalnai, iki reikiamos vietos gali nusigauti tik specialiu transportu: sniego motociklais arba džipais, arba pėsčiomis. Įgudęs medžiotojas Koris Lambertas, kurį vaidina vienas geriausių Holivudo aktorių Jeremy Renneris, medžioja plėšrūnus, nes šie medžioja naminius gyvulius. Kartą miške sekdamas pumas Koris sniege aptinka nužudytos merginos, indėnės, kūną. Pasirodo, jis ją pažįsta: tai jo dukters, prarastos prieš keletą metų, draugė. Mergina sniege guli basa ir, sprendžiant iš visko, basa per sniegą bėgo ilgus kilometrus. Nuo ko ji bėgo? Kas jai nutiko?

Nusikaltimu susidomi ne tik vietos teisėsaugos atstovai (beje, rezervato šerifą vaidina kultinis filmų apie indėnus aktorius Grahanas Greenas), bet ir FTB – tirti nusikaltimo atsiunčiama agentė Džeinė Baner, kurią vaidina aktorė Elizabeth Olsen. Nepatyrusi, trapi, gležna blondinė, atvykusi iš tviskančio Las Vegaso, kur vargu ar mokėsi dirbti tokiomis atšiauriomis sąlygomis. Ji net neturi darbui stingdančiame šaltyje reikalingų drabužių.

Ir štai pasikartoja T. Sheridano filmų siužetų leitmotyvas: kol agentė laukia pastiprinimo, šerifas jai tikina, kad čia nebūna tokių dalykų kaip pastiprinimas, čia kiekvienas kovoja už save, arba tu išgyveni, arba pasiduodi. Viskas priklauso nuo tavęs paties, sako Koris, nuo tavo dvasios stiprybės. Ir ji Koriui – didžiausias žmogaus turtas. Ne veltui jį žavi ir nužudytosios indėnės stiprybė, kad mergina basa sugebėjo nubėgti tokį ilgą kelią, iš tiesų bėgdama į niekur. Vėjų upės rezervatas – pasikartojantis T. Sheridano atkirstas kitokių pasaulis, kuriame neįmanoma tikėtis įprastos civilizacijos, vertybių puoselėjimo ar teisingumo.

Mačiusieji filmą, be jokios abejonės, prisimena finalinį žuvusios merginos tėvo ir kerštą įvykdžiusio medžiotojo dialogą: „Kaip jis mirė?“ – „Apsisnargliavęs“. Ir abiejų vyrų veidus nutvieskia santūri šypsena. Ar teisingumas įvykdytas? Matyt – toks, koks jis įmanomas šioje visų pamirštoje vietoje.

Ką mums nori pasakyti T. Sheridanas? Universalią tiesą: kad tokių kultūriškai ir civilizaciškai atkirstų užribio teritorijų yra visame pasaulyje. T. Sheridaną domina skirtingų pasaulių susikirtimas: kur baigiasi ta graži Amerika, ginanti žmonių teises, puoselėjanti įstatymus, vertybes, taurias idėjas, ir kur prasideda tas marginalinis pasaulis, tas vakuumas, nors ir esantis tos pačios Amerikos dalis. Kai gyveni vakuume, neviltis ir elgesys ne pagal normas yra norma. Ir T. Sheridanas tai labai subtiliai atskleidžia: medžiotojo, netekusio dukters veide, arba indėno narkomano veide, arba dukterį praradusio indėno veide, kai jis nusipiešia mirties kaukę, nors iš tikrųjų jo niekas nemokė, kokia tikroji mirties kaukė turėtų būti.

Filmo grožį jautriai papildo meditatyvus Nicko Cave'o ir Warreno Elliso garso takelis – tai ne tik muzika, kartu tai ir poezija. Chorinės partijos, N. Cave'o vokalas ir smuikai šaltam, niūriam filmo pasauliui suteikia mistiškumo ir melancholijos.

Far from your loving eyes

In a place where winter never comes

Far from your loving eyes

Alone among the wind I run

Far from your loving eyes

Alone among the wind I run

I return to this place

And close my eyes again

 

Toli nuo tavo mylinčių akių,

Ten, kur žiema niekada neateina,

Toli nuo tavo mylinčių akių,

Vėjyje vienišas bėgu,

Toli nuo tavo mylinčių akių,

Vėjyje vienišas bėgu,

Grįžtu į šią vietą

Užmerkti dar kartą savo akių.

Kadras iš rež. Tayloro Sheridano filmo „Vėjų upė“ („Wind River“, JAV, 2017 m.).
Kadras iš rež. Tayloro Sheridano filmo „Vėjų upė“ („Wind River“, JAV, 2017 m.).
Kadras iš rež. Tayloro Sheridano filmo „Vėjų upė“ („Wind River“, JAV, 2017 m.).

Filmo anonsas: