Evgenios Levin nuotrauka

Artėjanti Seimo sesija žada seniai matytų politinių kataklizmų. Labai realu, jog žlugs valdančioji koalicija, o tai reiškia, kad po dvejų politiniu stabilumu pasižymėjusių Seimo kadencijų veikiausiai šį kartą vyks ministrų kabineto kaita. Realiausia, kad naujoji vyriausybė būtų mažumos. Politikos mokslų teorija sakytų, jog tai nėra naudinga politiniam procesui, bet šiuo metu Lietuvos atvejis yra toks, kad didelio skirtumo nuo to, kaip veikia dabartinė vyriausybė, vargu ar pajustume.

„Valstiečiai“ partnerių neras

Be abejo, kai žlunga koalicijos, pirmiausia ieškoma, kas galėtų pakeisti senuosius koalicijos partnerius naujais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime turi 56 narius. Tai reiškia, kad reikia dar 15 parlamentarų paramos, kad būtų galima sudaryti naują koaliciją.

Be socialdemokratų bent 15 narių frakciją turi tik Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-LKD). Tačiau jos pirmininkas Gabrielius Landsbergis jau pareiškė, kad šios politinės jėgos galimybės sudaryti koaliciją su „valstiečiais“ nedomina.

14 narių turi Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcija. Tačiau būtent ji pirmiausia ir sutrukdė po rinkimų sudaryti tokią koaliciją, kurios buvo tikimasi – LVŽS, TS-LKD ir LRLS. Priežasčių, kodėl liberalai galėtų būti pakeitę nuomonę dėl sąjungos su „valstiečiais“, tiesiog nėra.

Kone vienintelis kiek tikėtinesnis sprendimas galėtų būti trijų partijų koalicija – LVŽS, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir „Tvarka ir Teisingumas“ (TT). LLRA-KŠS koalicijų sudarymo požiūriu yra bene lanksčiausia politinė jėga, tad su jais susitarti nebūtų sunku. TT suvilioti veikiausiai taip pat būtų įmanoma. Tačiau vargu ar LVŽS šią opciją rimtai svarsto. Dauguma būtų labai trapi – kartu šios partijos teturėtų vos 71 mandatą, socdemų patirtis rodo, kad su LLRA-KŠS dirbti nėra lengva, o jausdamos savo svarbą, šios politinės jėgos tikrai keltų rimtas sąlygas „valstiečiams“.

Koalicijos nereikia?

Žvelgiant į tai, kaip per šias dvi Seimo kadencijas veikė LVŽS koalicija su LSDP, kyla klausimas, ar „valstiečiams“ apskritai reikia sąjungininkų. Pateiksiu keletą pavyzdžių.

Urėdijų reformai, inicijuotai „valstiečių“ balsavime pritarė TS-LKD ir dalis liberalų. Socialdemokratai balsavo prieš arba susilaikė.

Darbo kodekso klausimas? Šį kartą koalicija išbandymą atlaikė, ją parėmė ir daugelis kitų frakcijų narių. Susilaikė tik dauguma TS-LKD narių, prieš balsavo LLRA-KŠS.

Valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijos? Įstatymą pavyko priimti pirmiausia dėl LRLS paramos, prisidėjo ir 7 TS-LKD frakcijos nariai. TT, LLRA-KŠS, LSDP ir dauguma TS-LKD narių siūlymui nepritarė.

Tai trys bene kertiniai šios kadencijos Seimo priimti sprendimai, dėl kurių balsuojant Seimas buvo toli nuo vienbalsiškumo. Nors kontroversiškų klausimų būta ir daugiau, kitais atvejais „valstiečiai“ leisdavosi kompromisus iki tokio lygio, kad įstatymai būdavo priimami kone vienbalsiai. Tarkime, alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms pritarė 101 Seimo narys, tik 10 buvo prieš, dar 10 susilaikė.

Kaip matote, kitais atvejais net tada, kai išsiskirdavo valdančiosios koalicijos partnerių pozicijos, įstatymai vis tiek būdavo priimami, nes „valstiečiai“ sulaukdavo palaikymo iš kitų partijų.

Kadangi vienybės ir netgi bendradarbiavimo koalicijoje trūko, galima teigti, kad net ir iki šiol Sauliaus Skvernelio vyriausybė dirbo kone mažumos vyriausybės sąlygomis. Tad LSDP pasitraukimas esminės žalos „valstiečiams“ nepadarys, nors, be abejonės, dirbti būtų sudėtingiau, o naujasis ministrų kabinetas vis tiek turėtų vienu ar kitu būdu gauti mandatą iš Seimo. Lietuvoje tokių atvejų yra buvęs tik vienas – 2K projektas, kai Andriaus Kubiliaus TS-LKD rėmė Gedimino Kirkilo ministrų kabinetą.

Visgi, kaip parodė urėdijų pertvarka, draugauti su LVŽS verta. TS-LKD mainais gavo PVM lengvatas šildymui. Oficiali parama mažumos vyriausybei tikrai leistų pasiekti kitoms frakcijoms laimėjimų. Net ir pats Gintautas Paluckas liūdnai pastebėjo, jog buvimo opozicijoje naudą geriausiai įrodo S. Skvernelio ir Gabrieliaus Landsbergio sandėris dėl urėdijų.

Viena vertus, LVŽS naudingiausios būtų ad hoc parama – svarstant skirtingus klausimus, partneriai galėtų būti vis kiti. Tačiau veikiausiai teks prisiimti ir ilgo laikotarpio įsipareigojimus, nes kitaip ministrų kabinetas galėtų būti nepatvirtintas Seime.

Blogiau nebus

Taigi, mažumos vyriausybė Lietuvai nebūtų tragedija. Susiklosčius dabartinėms aplinkybėms, jos veikla per daug nesiskirtų nuo to, kaip yra dabar, kai formaliai dauguma egzistuoja labiau formaliai. LVŽS tik reiks parodyti dar daugiau sumanumo ir lankstumo, ypač pradiniame etape.

Be to, kompromisus mėgstančioje LSDP partijoje, kuri dabar artėja prie sprendimo koaliciją palikti, siekiant patenkinti tuos, kurie žūtbūt nori likti valdžioje, galėtų būti ir priimtas sprendimas remti LVŽS mažumos vyriausybę. Tuo labiau, kad socdemų pasiūlyti „profesionalai“ S. Skvernelį tenkina. Tai iš esmės tik įformintų tokią padėtį kokia yra dabar – LVŽS ir LSDP santuokoje meilė išblėso, bet bendrų interesų dar galima rasti.