Rugsėjo 6 dieną Bose vienuolyne, Italijos šiaurėje, prasidėjo XXV tarptautinė ekumeninė ortodoksų dvasingumo konferencija, kuri truks tris dienas. Tarp jos pranešėjų – du ortodoksų patriarchai. Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus paruošė pranešimą apie „Žmonijos svečiavimąsi žemėje, kurioje gyvena“, o Aleksandrijos ir visos Afrikos graikų ortodoksų patriarchas Teodoras apie tai, kaip „Atpažinti svetimšalio palaiminimą“. Tarp kitų pranešėjų akademikai ir dvasininkai iš Rusijos, Graikijos, Egipto, Gruzijos, Turkijos, Libano, JAV ir Prancūzijos.

Sveikinimo laišką konferencijai pasiuntė Pranciškus, kuris šiltai pasveikino abu patriarchus ir kitus konferencijos dalyvius. Svetingumo, priėmimo tema yra viena iš svarbesnių Šventojo Tėvo pontifikate. Visi mes patiriame svetingumo, pažymi popiežius: kaip gyventojai mums sukurto pasaulio, kurį turime saugoti, pakeliui į dangiškąjį pasaulį, į kurį taip pat visi esame pakviesti. Ir tuo pat metu esame kviečiami „priimti vienas kitą kaip Viešpaties dovaną, skatinti abipusį rūpestį ir simpatiją“, priduria Pranciškus.

Kitą sveikinimo laišką pasiuntė kardinolas Kurtas Kochas. Jis padėkojo visai Bose vienuolių bendruomenei, nes jos iniciatyva „per eilę metų tapo svarbiu susitikimu ortodoksų ir katalikų santykiams, kaip patyriau pats praėjusiais metais, kai galėjau džiaugtis būdamas jūsų svečiu“. Savo laiške kardinolas, kuris vadovauja Popiežiškajai krikščionių vienybės tarybai, pažymėjo, jog „svetingumas“ turi įvairių matmenų. Priimti Dievą „į svečius“ savo širdyje tuo pat metu leidžia suprasti, kad esame Jo priimti. Priimti svetimšalį į savo namus tampa krikščionišku socialiniu solidarumu. Kardinolas Kochas priminė popiežiaus Pranciškaus susitikimus tiek su patriarchu Baltramiejumi, tiek su Maskvos ortodoksų patriarchu Kirilu, kuriuose daug vietos buvo skirta tiems, kurie beldžiasi į turtingesnių ir stabilesnių visuomenių duris.

Kardinolas Kochas rašo, jog neabejoja, kad konferencija „bus galimybė vaisingiems apsikeitimams, leidžiant dalyviams tuo pat metu broliškai patirti ką reiškia priimti ir būti priimtiems. Tegu ši konferencija būna proga mums, ortodoksams ir katalikams, kaip Emauso piligrimams, eiti kartu diskutuojant, lydimiems Kristaus. Kad galėtume, kaip Emauso mokiniai, pasiūlyti savo svetingumą Viešpačiui ir atpažinti duonos laužyme Tą, kuris mirė ir prisikėlė dėl mūsų. Tegu mūsų bendras ėjimas priartina dieną, kai galėsime ne vien atpažinti, bet ir bendrai dalyvauti jo Kūne ir jo Kraujyje, kartu įžengdami į jo Dievišką ir amžiną svetingumą“.

Bose vienuolių bendruomenės steigėjas ir ilgametis vadovas Enzo Bianchi rugsėjo 5-osios dienos „l’Osservatore Romano“ numeryje primena, kad tarptautinės ekumeninės konferencijos apie ortodoksų dvasingumą atsirado kaip dialogo ir bendrystės vietos, kuriose kiekviena krikščioniška tradicija gali parodyti tai, kas jai brangiausia ir liudyti savo tikėjimą. Šių ekumeninių konferencijų paskirtis nėra vien akademinė, jos nori būti abipusio išklausymo ir draugystės vieta, geranoriškumo ir palankumo aplinka, kuri padėtų peržengti stereotipus, rimtai pažinti ir priimti vienas kito dvasinį ieškojimą. Ir iš tiesų, nuo 1993 metų, kai buvo surengta pirmoji konferencija, šie susitikimai leido geriau pažinti ortodoksų Bažnyčių dvasinę tradiciją, vieningą savo įvairovėje, nepamirštant ir Rytų Bažnyčių. Šių konferencijų dvasiai būdingi keturi akcentai. Pirma, tai troškimas pažinti Bažnyčios sesers dvasingumą, šventumo istoriją ir kankinystę, dažnai iki mirties. Antra, tai broliškas rytų ir vakarų vienuolių bei dvasininkų susitikimas. Trečia, akademinis matmuo, kuris dokumentuojamas kasmet išleidžiamuose konferencijos „Darbuose“. Ketvirta, atvirumas šiuolaikinės visuomenės ieškojimams ir lūkesčiams.

Šių konferencijų pamatas yra bendra vienuolinė malda, ieškant Viešpaties tarp jo mokinių, jo gailestingumo ir jo meilės. Bose bendruomenės iniciatyvos nepretenduoja užimti diplomatijos vietos, bet tapti pasidalijimo, išklausymo ir maldos progomis.

Pasak Enzo Bianchi, sovietinio bloko žlugimas sudarė galimybę geriau pažinti rusų ortodoksų Bažnyčios dvasingumą, kelios pirmosios konferencijos buvo skirtos  didžioms rusų ortodoksų figūroms. Po to kelios kasmetinės konferencijos buvo skirtos bizantiškos tradicijos vienuolių tėvų palikimo tyrimams. Trečiame etape buvo nagrinėjami dvasinio gyvenimo elementai: dvasinė kova, dvasinis vadovavimas, bendrystė ir vienatvė. Pastarieji metai, nuo 2013 iki 2016, buvo skirti evangeliniams palaiminimams taikdariams, gailestingiesiems ir persekiojamiems dėl Kristaus. Tiek ortodoksų Bažnyčių, tiek Šventojo Sosto vyresniųjų palaikymas ar tiesioginis dalyvavimas leido Bose bendruomenės konferencijų žiniai būti geriau išgirstai.

Ekumenizmas, kaip yra pasakęs ortodoksų metropolito Antonijus Bloomas, nėra „kompromisai“ tarp Bažnyčių, bet paklusnumas Kristaus nurodymui ir įsiklausymas į Jo maldą dėl mokinių vienybės, pripažįstant visų krikščionių Viešpačiu.