Neseniai vykusi nepriklausomos organizacijos „Ibris“ Lenkijos piliečių apklausa parodė, kad 51% piliečių pasisakė prieš reparacijų reikalavimą, o 24% – už. Lenkijos žiniasklaida skelbia visiškai kitokius apklausos rezultatus – 68% respondentų sutinka su teiginiu ir 31% nesutinka, kad Vokietija turėtų atlyginti Lenkijai už vykdytą lenkų tautos genocidą per Antrąjį pasaulinį karą. Nors vyriausybė pati iškėlė šį klausimą, dar nėra nuspręsta, kokių reparacijų bus reikalaujama.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lenkija viena pirmųjų pajautė nacistinio režimo žiaurumą. Okupuota valstybė per visą laikotarpį prarado beveik 6 mln. gyventojų, dauguma jų buvo inteligentai, pasipriešinimo nacistiniam režimui dalyviai. Lenkijos gyventojai, tarp kurių nemažai būta ir žydų, buvo išvežti į mirties stovyklas, išsibarsčiusias po visą šalies teritoriją, iš kurių retai kam pavykdavo sugrįžti. Valstybė per Antrąjį pasaulinį karą prarado ne tik beveik ketvirtadalį gyventojų, tačiau ir buvo itin nuniokota – senoji Varšuva beveik visiškai sunaikinta.

Lenkijos vyriausybė tikina, kad neretai Vokietijos žiniasklaida pateikia klaidingą informaciją apie nacių mirties stovyklas. Naujienų tinklalapis „The Warsaw Voice“ atkreipia dėmesį, jog tokios vokiečių žiniasklaidos kaip „Frankfurter Neue Presse“ bei „Onetz“ dažnai jų tautiečių įrengtas koncentracijos stovyklas įvardija kaip pačių lenkų sukurtas. Lenkijos diplomatai kaskart sureaguoja į tokius Vokietijos pareiškimus, siekdami atsiprašymo ir nutrukti dezinformacijos skleidimą.

Pirmieji apie reparacijų poreikį prakalbo Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nariai. Marekas Jakubiakas žiniasklaidai teigia, kad, nors ir yra iškeltas reparacijų klausimas, jokiu būdu nenorima kariauti su vokiečiais ir bloginti santykių su šia valstybe. Nepaisant taikių pasisakymų, vis dėlto M. Jakubiakas pareiškė ir kaltinimus Vokietijai: „Tai, kad mes esame skurdi valstybė, nėra dėl to, jog mes esame idiotai. Taip nėra. Vokiečiai sudegino mūsų tėvynę, ir mes praradome 50 metų.“

2014 m. teigta, jog vien už Varšuvos sunaikinimą Vokietija Lenkijai turėtų sumokėti 45 mlrd. JAV dolerių kompensacijos, o šiuo metu PiS oponentai teigia, kad iš Vokietijos galima reikalauti 420 mlrd. JAV dolerių, skelbia lenkų internetinis dienraštis „The News“. Vis dėlto reparacijų klausimas išlieka atviras. Valdančiosios partijos narys Arkadiuszas Muralcykas vietinei Lenkijos žiniasklaidai pranešė, jog tikslių reikalavimų Vokietijai dar nėra, ir Seimo tyrimų biuras analizuoja galimą reparaciją.

Berlynas kol kas į iškeltą reparacijų klausimą reaguoja ramiai. Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai pavaduotojos Ulrikės Demmer, vokiečiai jaučia politinę, moralinę ir finansinę atsakomybę už Antrąjį pasaulinį karą, nesibaido atsakomybės ir tebemoka kompensacijas už padarytus nuostolius, skelbia „The Guardian“. Vokietija teigia, jog reparacijų problema buvo išspręsta jau 1953 m., kai Lenkijos komunistų vyriausybė atsisakė savo teisės gauti karo kompensaciją ir daugelį metų iš naujo patvirtindavo šį sprendimą. Dienraštis „EU Observer“ publikuoja vokiečių pareiškimą, kad individualūs asmenys lenkai – įtraukiant priverstinius darbuotojus, mokslinių eksperimentų aukas ir Lenkijos žydus, išgyvenusius holokaustą – yra gavę iš Vokietijos kompensaciją. Savo ruožtu PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis liepos mėnesio konvencijoje sakė, kad Lenkija dar nėra gavusi jokios kompensacijos už nuostolius, patirtus okupacijos laikotarpiu, tačiau neaišku, ar jis turėjo omenyje ir paskirus piliečius, ar tik Lenkijos vyriausybę.

Gerokai ilgesnį laiką trunkantis reparacijų klausimas – Rusijos kompensacija Lietuvai. Dar 1992 m. referendume dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai reikalavimo pasisakė 90% dalyvavusių piliečių, tačiau tikslo pasiekti dar nepavyko. Pagrindinis Lietuvos siekis taip pat yra kompensacijos gavimas už okupaciją, vykdytą genocidą prieš Lietuvos piliečius, jų trėmimą į darbo stovyklas, kuriose retai kam pavykdavo išgyventi.

Didžiausia problema, kad Rusija nepripažįsta Lietuvos okupacijos, nes ją vykdė ne Rusija, o SSRS. Nors nemažą dalį SSRS skolų Rusija pasiryžo grąžinti Europos šalims, vis dėlto kompensacijų, susijusių su šalių okupacija, Rytų kaimynė neprisiima. Tuo tarpu dabartinė Vokietija sutinka su kaltinimais, iškeltais nacių režimo valdytai šaliai. Filosofas Zenonas Norkus tikina, kad, kol Rusiją valdo Vladimiras Putinas, apie tai, jog okupacijos žalos atlyginimo byla pajudės iš vietos, nėra ir ko galvoti.

Nemaža dalis Lietuvos ir visuomenės siekdama reparacijų iš Rusijos vis dėlto labiau nori ne piniginės kompensacijos, o pripažinimo, kad XX a. SSRS neteisėtai užėmė Lietuvą ir trėmė jos piliečius. Tuo tarpu Lenkija akcentuoja padarytą žalą miestams, ekonomikai bei, žinoma, lenkų naikinimą.