Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tikslindamas praėjusią savaitę išsakytą poziciją.

„Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius  bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS pirmadienį sakė parlamento vadovas.

Sekmadienį transliuotame interviu LRT televizijai V. Pranckietis teigė, kad Lietuvai kitąmet pradėsiant skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, finansavimas gynybai augti nebeturėtų.

Tuomet jis sakė, kad pasiekus 2 proc. BVP gynybai Lietuva įgyvendins tai numatantį partijų susitarimą ir įsipareigojimus NATO, o pats krašto apsaugos finansavimas bus „demonstratyviai geras“.

„Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 proc. užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Tai, manau, kad to dabar pakanka ir didinti procentų kol kas neturėtumėme“, – laidai „Savaitė“ kalbėjo V. Pranckietis.

Pirmadienį Seimo pirmininkas tvirtino per interviu kalbėjęs apie 2018 metų biudžetą, nors atsakinėjo į klausimą apie tolesnį tolygų gynybos finansavimą.

„Šiemet mes tvirtiname 2018 metų biudžetą, o kalbėti apie ateities biudžetus mes (šiandien) esame nepasiruošę“, – sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, kitais metais 2 proc. BVP pasieksiantis gynybos biudžetas yra „gera žinia mūsų žmonėms ir mūsų ramybei“.

Lietuva gynybai kitąmet turėtų skirti beveik 900 mln. eurų arba 2,07 proc. BVP. Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad finansavimas krašto apsaugai 2020 metais išaugs iki 2,35 proc. BVP.

Šiemet šalies gynybos finansavimas siekia beveik 724 mln. eurų arba 1,8 proc. BVP. Daugiausiai gynybai išleidžiamų pinigų skiriama ginkluotės įsigijimams ir antros sausumos pajėgų brigados plėtrai.

Lietuva ėmė didinti gynybos finansavimą nuo 2014 metų, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Seimo sausį patvirtinoje Nacionalinio saugumo strategijoje numatyta, kad krašto apsaugos finansavimas 2 proc. BVP pasieks vėliausiai 2018 metais, bus užtikrinamas tolesnis tolygus finansavimo didinimas. Už šią strategiją balsavo 106 parlamentarai iš 141, taip pat ir parlamento vadovas, ir tik vienas Seimo narys susilaikė. Prieš balsavusių nebuvo.

Šiuo metu tarp NATO šalių mažiausiai 2 proc. BVP gynybai skiria Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Graikija, Estija, Lenkija ir Rumunija.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.