Nereikia visuomenės gąsdinti – vyriausybė ir Seimas dirba, tad svarbiausia, kad nebūtų suirutės politikų galvose, o reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai ir greitai, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis, paklaustas apie politinę suirutę ir koalicijos darbą. Taip pat, priduria jis, vyriausybė jau svarsto dėl antrosios pakopos pensijų fondų pertvarkos, nes nemažai žmonių, pasirašiusių sutartis su šiais fondais, dėl trumpo kaupimo laiko ir mažų įmokų negalės užsitikrinti saugios senatvės.

Prasidėjo Seimo rudens sesija ir jūs esate sakęs, kad iki jos pradžios taip ir nesulaukėte socialdemokratų atsakymo dėl tolesnio darbo koalicijoje. Tada ar sulauksite palaikymo vyriausybės teikiamiems projektams, nes štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielis Landsbergis sako, kad tokios politinės suirutės, kokią matome tik prasidėjus Seimo sesijai, Lietuvoje jau senokai nebūta.

Tikrai nereikėtų baimintis, vyriausybė šalyje yra, buvo ir bus visą laiką. Svarbiausia, kad būtų efektyviai ir greitai priimami reikalingi sprendimai. O kompromisų paieška ieškant geriausio sprendimo – tas kelias, kuriuo turime eiti.  

O kaip koalicija?

Koalicijos partneriai iki rugsėjo 10 d. nepasirašė to jų pačių inicijuoto ir siūlomo susitarimo, taigi manome, kad tai irgi tam tikra pozicija. Ketvirtadienį Socialdemokratų partija renkasi į susirinkimą, gal kažkokių žinių bus tada. Bent jau aš asmeniškai nematau kito sprendimo, kaip ieškoti būdų turėti platų palaikymą Seime, o partija priims tokius sprendimus, kokie jai reikalingi.

Kitais metais siūlote skirti 600 mln. eurų kovai su skurdu. Kaip ir kur bus panaudoti šie pinigai?

Pirmiausia kalbame apie tuos mūsų visuomenės narius, kuriems šiandien sunkiausia gyventi, todėl visos tos priemonės ir pakeitimai yra nukreipti į jų sunkios naštos palengvinimą. Pirmiausia kalbame apie žmones, kurie uždirba minimalų ar šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, augina vaikus. Sakykim, jei abu tėvai uždirba šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas ir augina porą vaikų, jų metinės pajamos padidės beveik 950 eurų, jei turi tris vaikus – 1200 eurų. Gal tai nėra įspūdingos sumos, bet gana sunkiai besiverčiančioms šeimoms tai tikrai bus stipri parama.

Lygiai tą patį mes privalome daryti ir kalbėdami apie mūsų senjorus. Dėl to vyriausybė jau nuo spalio 1 d. bazinį pensijos dydį pakėlė 10 eurų, todėl nuo spalio 1 d. „Sodros“ mokamos pensijos didės vidutiniškai 13 eurų, o nuo sausio 1 d., įvedus indeksavimą, bendras padidėjimas sudarytų vidutiniškai 40–43 eurus. Bazinis pensijos dydžio pakėlimas buvo susijęs su tuo, kad daugiausia reikia pagelbėti mažiausias pensijas gaunantiems žmonės.

Nuo sausio 1 d. numatytas ir šalpos pensijos bazinio dydžio padidinimas – taigi kalbame apie neįgalius gyventojus. Taip pat yra siūlymas minimalią algą sulyginti su neapmokestinamu pajamų dydžiu, tada minimalų atlyginimą gaunantys žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio, kas būtų papildomos įplaukos į jų šeimų biudžetą. Yra numatyta daugelis kitų priemonių, susijusių būtent su sunkiausiai besiverčiančių ir dirbančių žmonių naštos palengvinimu.

Kur vyriausybė ras tuos 600 mln. eurų?

Vyriausybė iš esmės jau rado, nes mes turime teikti subalansuotą ir dar daugiau – perteklinį ateinančių metų biudžetą. Daugiau negu pusę šitų pajamų bandoma arba planuojama surinkti per vadinamąjį pokyčių krepšelį, į kurį mes sugeneravome lėšas iš ministerijų, įstaigų prie ministerijų veiklos efektyvinimo. Paskui yra tradiciniai finansavimo šaltiniai – mokesčiai, mokesčių administravimas, geresnis jų surinkimas, efektyvumas bei tradicinė sritis – šešėlinės ekonomikos mastų mažinimas.

Esate sakęs, kad preliminarius pasiūlymus dėl antrosios pakopos pensijų fondų pertvarkos vyriausybė gali pateikti jau šį rugsėjį. Kodėl atkreiptas dėmesys būtent į antrąją pakopą?

Tos diskusijos vyksta gana ilgai, o jas sukėlė keletas momentų. Vienas – tai, kad žmonės, kurie gauna nedideles pajamas ir kurių kaupimo laikotarpis gana trumpas, nesukaupia reikalingos sumos, kad galėtų išsipirkti savo anuitetą, todėl negali tikėtis saugios senatvės – jie gauna nedidelę vienkartinę išmoką ir mažesnę „Sodros“ pensiją.

Kadangi daugelis žmonių sutartis pasirašė automatiškai ir neturėdami pakankamai tam tikro finansinio raštingumo, turime aiškiai pasakyti, kokios yra rizikos ir reali situacija, kad jie turėtų galimybę apsispręsti, ką toliau daryti – grįžti jiems į Sodrą ar ne ir kokiomis sąlygomis. Antrosios pakopos pensijų sistema turi būti ir turi būti skatinama, žmonės turi turėti galimybę rūpintis savo senatve, bet jie turi patys ženkliai prisidėti prie kaupimo ir žinoti, įvertinti visas rizikas, kas bus, jei pajamos gana mažos ir trumpas kaupimo laikotarpis.

Kai apsispręsime dėl alternatyvų, pradėsime diskusijas su mūsų išoriniais partneriais, pensijų kaupimo fondais ir ieškosime geriausio sprendimo, kurį galėtume pasiūlyti Seimui.

Ketvirtadienį prasideda Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės strateginės pratybos „Zapad“. Ką pasakytumėte nerimaujantiems žmonėms?

Manau, kad nerimauti tikrai nėra jokio reikalo. Ir Lietuva, ir mūsų kaimyninės valstybės, ir pats NATO aljansas padarė viską, kad Baltijos šalys, Lenkija šių pratybų metu galėtų jaustis maksimaliai saugiai. Pirmiausia mes patys padarėme namų darbus – patikrinome savo krašto apsaugos sistemą, savo gynybinius pajėgumus, turime dislokuotus NATO dalinius, sustiprintą oro apsaugą, parengti labai aiškūs planai „kas būtų, jei būtų“, galiausiai mūsų tarnybos, atsakingos už vidaus saugumą, sienos apsaugą, taip pat yra pasiruošusios.

Kol kas tikrai nematome jokių indikacijų, dėl ko reikėtų žmonėms kelti labai didelį nerimą. Ir diplomatiniais kanalais, ir konkrečiais veiksmais, kalbant apie mūsų saugumą, mūsų pajėgumus gintis, jei reikėtų, viskas yra padaryta, belieka tik užtikrinti, kad nevyktų kokios nors provokacijos, ir elgtis, jei kas nors būtų, pakankamai ryžtingai ir drąsiai.

LRT logotipas