Elly Filho/Unsplash.com nuotr.

Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu liepos mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis gydytojų Lietuvoje pataria pacientams, kurį konkretų vaistą ligai gydyti rinktis ir tai daro norėdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio arba dėl galimo nepilnaverčio naujo vaisto poveikio.

Į klausimą, ar skiriasi tuo pačiu bendriniu pavadinimu vadinami vaistai tai pačiai ligai gydyti, 60 proc. medikų atsakė, kad skiriasi. Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas sako, kad nebūtų nustebinę, jeigu šis skaičius būtų siekęs ir 100 proc.

„Gydytojai nuo pirmo medicinos kurso yra mokomi, kuo skiriasi kiekvieno vaisto sudėtis ir jo poveikis žmogaus organizmui, todėl visiškai normalu, kad sveikatos specialistai, kurie savo gydymo praktikoje susiduria su pacientais, žino, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, tai pačiai ligai gydyti skiriasi“, - teigia prof. J. Kalibatas.

Anot jo, šiemet sveikatos apsaugos ministerija pristatė naujovių, kuriomis siekiama keisti kompensavimo sistemą paliekant tik pigiausius vaistus. Tyrimo metu, medikai buvo klausiami, kokia jų nuomonė dėl pasiūlymo palikti gydymui tik pigiausią vaistą. Kas antras (56 proc.) gydytojas nepritaria pasiūlymui neleisti gyventojams rinktis vaistų paliekant gydymui tik pigiausią.

Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą, 19 proc. rekomenduotų originalų, net jeigu jo patentas pasibaigęs. Geriausiai žinomą vaistą dažniau savo pacientui rekomenduotų rinktis gydytojai specialistai. Originalų vaistą – didesnę patirtį turintys, vyresni respondentai ir mažesnių miestų gydytojai.

Paklausus gydytojų, kokius vaistus jie renkasi sau asmeniškai, 61 proc. teigė, kad sau perka originalius vaistus. 78 proc. gydytojų sako, kad rekomenduoja įsigyti tam tikrą konkretų vaistą siekdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio pacientui dėl paskyrimo vaisto, prie kurio pacientas nepratęs arba dėl galimo nepilnaverčio naujo vaisto poveikio.

„Nuo liepos pradžios įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų dingo apie 300 medikamentų. Dalis jų buvo ne nuolatinio vartojimo vaistai, kitų nebetiekti nusprendė gamintojai. Mūsų tikslas buvo sumažinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių išlaidų vaistams naštą. Atsakant į klausimą apie tai, kodėl generiniai vaistai vis tiek Lietuvoje išlieka brangesni nei kitose ES šalyse, turiu pasakyti, kad tai susiję su tuo, jog ilgą laiką nebuvo vykdoma nuosekli vaistų kainų mažinimo politika“, - sakė viceministrė.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai gydytojai pacientui tinkamą vaistą parenka dviejų-trijų vizitų metu (65 proc. atvejų). 12 proc., tik per 4-5 vizitus. Vos 14 proc. atvejų pavyksta parinkti vaistus jau pirmojo vizito metu.

Sudėtingiausia, pasak gydytojų, parinkti vaistus hipertenzijai gydyti. Po šios ligos seka psichikos, psichosomatinės ligos.