Parlamentarai antradienį nesutiko padidinti išmokų vieno iš tėvų išlaikymo nesulaukiantiems vaikams.

Konservatoriai Mykolas Majauskas ir Ingrida Šimonytė siūlė nustatyti, kad išmoka vaikui per mėnesį negali būti mažesnė nei 0,3 minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio. Pagal šiuo metu nustatytą MMA, tai būtų 114 eurų per mėnesį.

Dabar įstatymas nustato, kad ši išmoka yra ne didesnė nei 1,5 bazinės socialinės išmokos, tai yra ne daugiau kaip 57 eurai per mėnesį.

„Net 50 proc. vienišų šeimų yra skurdo rizikoje, ir tai yra didžiausia visuomenės grupė. Todėl buvo užregistruotas siūlymas keisti tą nuostatą, kuri yra dabar įtvirtinta, atrišti nuo tų 57 eurų ir surišti su minimalia mėnesine alga. Taip, kaip yra Lenkijoje, taip, kaip yra Latvijoje“, – sakė M. Majauskas.

Tačiau už šį pasiūlymą balsavo 43 parlamentarai, prieš buvo 16, susilaikė 36 politikai.

Prieš išmokos didinimą kalbėjęs Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad išmokos dydį nustato teismas, ir ji dažnai nesiekia maksimumo.

„Noriu priminti, kad dabartinis įstatymas (numato, kad) maksimali išmoka yra 57 eurai. Noriu atkreipti dėmesį – 57 eurai. Sprendimą, kiek mokėti, priima teismas. Ir vidutinė išmoka yra 34 eurai (...) Aš sutinku, kad išmoka labai maža, bet kuo blogesnė mama, kuri augina neįgalų vaiką, kuriam išmoka irgi 10 metų yra įšaldyta? Todėl mes kalbėkime apie visų socialinių išmokų indeksavimą, padidinimą, bet bendrąja sistema, neišiminėkime tik vieno dydžio ir spręskime tik vieną dydį“, – sakė jis.

Tačiau antradienį Seimas po svarstymo pritarė naujai Vaikų išlaikymo fondo įstatymo redakcijai.

Pagal ją, siūloma, kad išmokas administruotų „Sodra“, o ne specialus Vaikų išlaikymo fondas, kaip dabar.

Teismo priteistos išmokos vaikams, kurie negauna tėvų alimentų, būtų mokamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų bei iš skolininkų išieškotų lėšų.

Išmokų administratorius ne tik turėtų stengtis išieškoti pinigus iš alimentų nemokančių tėvų, bet ir skaičiuoti jiems delspinigius.

Išmokų galėtų tikėtis vaikai iki 18 metų, ilgiau kaip mėnesį negaunantys vaiko išlaikymo lėšų ar gaunantys tik dalį šių pinigų.

„Šitas įstatymas taip pat nustato ir išieškojimą. Išieškojimas yra be galo svarbus. Tenka daug bendrauti su vienišomis šeimomis ir kalbėti apie tai, ir vienos mamos sako: duokite mums pinigų ir nemokykite mūsų gyventi, kitos sako: žinote, nubauskite tuos svolačius, kurie nemoka. Iš tiesų jie yra slovačiai, kurie nemoka ir neišlaiko savo pačių vaikų. Juos priversti sumokėti ir išlaikyti yra kelios priemonės, kurias taiko kitos Europos Sąjungos valstybės, tai yra apribojimas valstybės teikiamų paslaugų, Registrų centro, „Regitros“ arba laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Tokios priemonės, aš manau, kad sugrąžintų pareigos jausmą ir priverstų tėvus išlaikyti savo vaikus“, – siūlė M. Majauskas.

Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės duomenimis, 22 tūkst. vaikų kas mėnesį gauna minėtas išmokas. Skolininkų sąraše – 38 tūkst. tėvų. Nuo 2008 metų iki 2017 metų išmokėta 128 mln. eurų, išieškota tik 4 proc. šios sumos, tai yra apie 3 mln. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.