Viešpats kalbėjo: „Su kuo aš galėčiau palyginti šios kartos žmones? Į ką jie panašūs? Panašūs jie į vaikus, kurie, susėdę turgavietėje, šaukia vieni kitiems: 'Mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs neverkėte'.
    Buvo atėjęs Jonas Krikštytojas. Jis nevalgė duonos, negėrė vyno, tai jūs sakėte: 'Jis demono apsėstas'.
    Atėjo Žmogaus Sūnus, jis valgo ir geria, tai jūs vėl sakote: 'Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis'. Bet išmintį pateisino visi jos vaikai“.

1 Tim 3, 14–16: Didi yra maldingumo paslaptis

Ps 111, 1–2. 3–4. 5–6. P.: Didingi Viešpaties kūriniai.


Evangelijos komentaro autorius kun. Jacek Paszenda SDB

Taip, Tikiu šventą, visuotinę Bažnyčią, bet „kam šie Korėjos kankiniai, kunige. Sunku jų vardus perskaityti, ištarti. Ar nebūtų geriau kažkokią šv. Genovaitę ar Povilą minėti? Ar aplink mus nėra pavyzdingų žmonių?“ Galima kartais išgirsti tokių ar panašių klausimų. Ar nėra panašiai ir Evangelijoje? Ar nesame kaip tie atkaklūs vaikai? Ar kartais nenorėčiau įsivaizduoti Bažnyčios visuotinumo kitaip, kaip man patinka, pagal mano kaprizą? Ir toliau, ar nenorėčiau nurodyti Bažnyčiai, kokia ji turėtų būti, ko turėtų ir ko neturėtų reikalauti ar mums sakyti? Ar kartais neturiu pagundos pataisyti net Dievą ir sakyti Jam, koks turi būti, kad Jį priimčiau ir tikėčiau? Sakai, kad tiki Dievą savaip, nes esi laisvas...

Tokių nesąmonių pavyzdžių galima rasti begalę. Sakysi, kad tai sugalvota ir taip nebūna gyvenime? Hmm, mielas broli ir sese. Turiu laimę arba nelaimę šiuo momentu gyventi „sekuliarioje visuomenėje“, kuri nuo prancūzų revoliucijos laikų stengiasi labai aktyviai nustumti Dievą į šoną, o geriausiai – visiškai pašalinti iš gyvenimo, nes kaip jie sako: yra laisvi, šiuolaikiniai, pažangūs žmonės. O ta „sekuliari visuomenė“ stato save Dievo vieton ir pasako, kas yra gera, o kas ne, ką galima sakyti ir kokias tiesas skelbti, o kokių – ne. Tarsi tai būtų šios dienos Evangelijos ištraukos tęsinys. „Jėzau, Tau ir Tavo Bažnyčiai pasakome, koks turi būti, ką gali mums sakyti. Kitaip tavęs nepriimsime, ir net nubausime...“ Iš tikrųjų šalyje, kur ant kiekvieno kampo yra užrašas Liberté, tos laisvės tikintieji Kristų neturi. Už tai, kad, pavyzdžiui, viešai pasakysi tiesą, jog abortas yra nuodėmė, laukia bausmė, ir nemaža.

Nereikia, manau, ieškoti pavyzdžių Prancūzijoje. Ar kartais ir aš nenoriu pakeisti tvarkos ir sukurti sau dievą pagal savo paveikslą ir panašumą? Korėjos kankinių minėjimas mums rodo, jog Dievui nėra ribų, ir gali skinti vaisius ir ten, kur netikėta, netgi tolimoje Korėjoje. Ir užtai jam dėkojame.

Jėzau, padėk man pažvelgti į savo širdį. Nenoriu būti kaip vaikas, gyvenantis pagal savo kaprizus. Noriu priimti Tave, Tavo man skirtą gyvenimo viziją, Tavo valią visa savo širdimi ir su didelį pasitikėjimu. Nors kartais nesuprantu Tavo valios, nors yra sunku, nors nesuvokiu to, kas vyksta mano gyvenime, atiduodu save į Tavo rankas. Jėzau, pasitikiu Tavimi...

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai