Watari/Unsplash.com nuotr.

Iš gydytojo išgirdus diagnozę „krūties vėžys“, baimė ir nežinia apima ne tik susirgusiąją, bet ir jos artimuosius. Kyla daugybė klausimų. Kaip elgtis? Ar galima juokauti? Kas turi pranešti artimiesiems? Ko negalima sakyti?

Kaip tikina keletą dešimtmečių su liga kovojanti Kauno apskrities moterų draugijos vadovė Regina Malžinskienė, svarbu ieškoti atsakymų ir nebijoti klausti kitų sergančių moterų. Pas ją pačią konsultacijų neretai užsuka sergančiųjų vyrai ar vaikai. Artėjant rožinio kaspino mėnesiui ir tradiciniam bėgimui „Pink run su BENU“, paprašėme Reginos pasidalinti patirtimi ir pabandėme rasti atsakymus į minėtus klausimus.

Kaip padėti susirgusiai moteriai sutvardyti emocijas ir greičiau pasveikti?

Įsiklausykite į jos jausmus, emocijas. Neneikite ligos ir tiesiog pasakokite, kaip bus šaunu, kai pasveiks, kai nugalės ligą. Tereikia tik dabar atlaikyti gydymo procedūras.

Grįžus iš ligoninės venkite daug kalbėti apie ligą ir neskirkite jai viso dėmesio. Gyvenimas tęsiasi, ir moteris turi tai suprasti. Negalima sėdėti namie ir jaustis didele ligone. Visgi ne koja nupjauta.

Kartą į mane kreipėsi vyras, kurio žmona jautėsi tokia ligonė, kad net iš lovos pati išlipti nebegalėjo, ką jau kalbėti apie pasivaikščiojimus. Tai nuvykau pas ją į svečius. Pasiūlau nueiti išgerti arbatos, o ji dejuoja, kad negali, kad serga, kad išoperuota. Tuomet parodžiau, kad lygiai taip pat ir aš sergu, esu išoperuota ir toliau gyvenu, judu. Tos jos nuostabos ir suvokimo, kad krūties vėžys dar nėra mirties nuosprendis, ilgai nepamiršiu. Galiausiai porą valandų kalbėjomės gerdamos arbatą. Dabar, kiek žinau, ji išvyko pas anūkę į užsienį, o galėjo taip ir pragulėti lovoje visą gyvenimą.

Tad ir vyrų bei artimųjų užduotis moteris yra įtikinti, kad jos gali ramiai gyventi visavertį gyvenimą. Įkalbėti eiti į parduotuvę, pasivaikščioti, į susirinkimus su kitais sergančiaisiais ar pasidairyti po mieste vykstančius renginius.

Kaip apie ligą pranešti artimiesiems, vaikams? Kas tai turėtų padaryti?

Tai yra susitarimo klausimas. Žmona pirmiausia turi jaustis saugi pranešdama vyrui. Būna ir taip, kad moterys bijo, jog vyras nusisuks, paliks ją, ir nesako. Neturėtų taip būti. Vyras turi padėti iškęsti gydymą ir toliau sugrįžti į gyvenimą. Vaikams ir kitiems artimiesiems geriau, kai praneša moteris, bet būna, kad ši užduotis tenka vyrui. Dėl kolegų, kaimynų ar kitų žmonių pati moteris turi nuspręsti, kuriems verta pasakyti, ir tai gali būti svarbu žinoti, kuriems – ne. Pati tikrai neinu ir nesigiriu, kad sergu šia liga. Daugelis pažįstamų dar dabar nustemba, kai pamato kur nors spaudoje mano pasisakymus. Tik iš čia ir sužino, kad sergu.

Ar galima juokauti apie ligą?

Tai labai priklauso nuo žmogaus ir su kuo juokaujama. Mūsų šeimoje juokelių apie ligą netrūksta. Bet su tolimesniais žmonėmis juokauti rizikinga. Tiesiog tam reikia gerai pažinoti žmogų. Bet apskritai, juoktis ir iš šios ligos galima, tik svarbu tai daryti neįžeidžiančia forma ir pirmą juoką galėtų pasakyti net pati ligonė.

Ar vyrui reikėtų būti šalia žmonos, kai gydytojai ateina pranešti naujienas, dalyvauti susitikimuose?

Tikrai trukdo, kad vyras šalia. Taip jis tik parodo, kad jam rūpi žmonos sveikata, o ir moteris saugiau jaučiasi. Tik leiskite jai kalbėti. Ji turi galėti užduoti visus rūpimus klausimus, konsultuotis. Labai negerai, kai vyras ir žmona nueina pasikalbėti atskirai ir, jei ne taip abu supranta gydytojo žodžius, prasideda nerimas ir versijų lyginimai. Bet žinoma, pasikonsultuoti pagalbos klausimais vyrai tikrai gali ir net turėtų.

Kokius namų darbus reikia atlikti, prieš sergančiai moteriai grįžtant namo?

Tiesiog pasirūpinkite, kad moteris grįžtų į jaukius namus ir jaustų namų šilumą. Mano vyras pasirūpino, kad būtų gėlių, pakeitė lovos užtiesalus. Viskas buvo sutvarkyta ir gražu, tikrai nebuvo nerimo dėl namų ruošos.

Gera mintis yra iš anksto paruošti ir lengvo bei skanaus maisto. Tam puikiai tinka vaisiai, ledai ar kiti moters mėgstami ir gydytojo leidžiami užkandžiai.

Ar vyrai turėtų būti pasiruošę prisiminti laikus, kai viskas buvo romantiška, ir vėl bandyti atgaivinti romantiką?

Tai tikrai svarbu. Ypač po tam tikrų gydymo procedūrų, kai plaukai praranda savo grožį arba ir visai nuslenka. Natūralu, kad daugeliui moterų tai yra sunku, jos nesijaučia tokios gražios, kyla abejonių ir jeigu buvo pašalinta krūtis. Bet vyras turi parodyti, kad jo jausmai moteriai neišblėso, kad ji jam ir toliau atrodo graži bei patraukli.

Labai svarbu būti taktiškam, pagirti, kai moteris užsiriša skarelę, ar tiesiog pasakyti, kad ji tikrai gražiai atrodo ir niekas to nepakeičia. Romantiški vakarai tik padės greičiau atsigauti. Visgi gyvenimas tęsiasi. Tai yra pagrindinė žinia, kurią vyras turi perduoti mylimajai.

Ką dar reikėtų padaryti, kam nusiteikti?

Svarbu tiesiog kalbėtis. Paklauskite, ar reikia kokios pagalbos, gal ką padaryti dėl savo moters galite. Pasišnekėkite ir tiesiog gyvenkite toliau. Deja, bet yra moterų, kurios po ligos pradeda išnaudoti artimuosius. Nuolat reikalauti, kad aplink jas šokinėtų. Taip būti neturėtų.

Spalio 1 d. – rožinio kaspino bėgimas

Kauno Rotušės aikštėje vyks tradicinis, ketvirtus metus organizuojamas rožinio kaspino paramos bėgimas „Pink Run su BENU“. Rožine atributika pasipuošusi minia siekia atkreipti dėmesį į krūties vėžio ligą. Dalyviai taip pat aktyviai aukoja su krūties vėžiu kovojančioms moterims. Už surinktą paramą sergančioms moterims bus skiriama reabilitacija sanatorijoje. Dalyviai gali bėgti 5 ar 10 kilometrų distancijas miesto centre. Daugiau informacijos - http://pinkrun.lt/