Vilniaus ev. liuteronų parapijos atstoves Norvegijoje, iš kairės: vargonininkė Asta Saldukienė, Marija Paliokaitė, Nelli Barysienė

Rugsėjo 17 d. Norvegijoje, Buskerundo regione esančioje Vestfosseno bažnyčioje, atlikti du Lietuvoje dar neskambėję kūriniai – Georgo Frydricho Hendelio „Dettingen Te Deum“, HWV 283  („Dettingeno Te Deum“) bei Johano Sebastiano Bacho kantata „Ein feste Burg ist unser Gott“ („Tvirčiausia apsaugos pilis“), BWV 80. Žymaus vargonininko bei dirigento Abramo Bezuijeno vadovaujamų choristų būryje tądien buvo galima išvysti ir trijų lietuvių veidus. Apie viešnagę Norvegijoje bei spalio 8 d. 18 val. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyksiantį koncertą pasakoja Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos vargonininkė Asta Saldukienė bei parapijos choro, ansamblio „Adoremus“ narė Marija Paliokaitė.

 

Rugsėjo 17 d. Vestfosseno bažnyčioje kartu su projektui susibūrusiu choru atlikote G. F. Hendelio bei J. S. Bacho kūrinius. Chorui vadovavęs A. Bezuijenas puikiai pažįstamas ir Lietuvos chorinės, vargonų muzikos mėgėjams. Kaip susikirto jūsų keliai? Gal prisimenate pažinties pradžią?

Asta: Man paskambino pažįstamas, pasiteiravo, ar negalėčiau vienam vargonininkui, choro vadovui parodyti Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią. Atvažiavau, apžiūrėjome bažnyčią, jis buvo sužavėtas bažnyčios grožio. Sakė, jog šioje bažnyčioje turi skambėti J. S. Bacho „Pasija pagal Joną“ („Pasija pagal Joną“ VELB atlikta 2016 m. kovo 12 d. – A. Ž. past.). Nustebo radęs tokią gražią bažnyčią su tokia akustika ir vargonais.

Kaip kilo mintis prisijungti prie A. Bezuijeno vadovaujamo choro vykti į Norvegiją?

Marija: Nuolat bendraujame, kvietėme jį diriguoti ir spalio 8 d. koncertą. Dėl laiko stokos, perkrauto tvarkaraščio, sveikatos problemų jis skaudama širdimi atsisakė. Tačiau rekomendavo kolegą Sveiną Rustadą, kuris mums ir diriguos. Nustebome sužinoję, kad norvegų choras koncertui ruošia kūrinius, kuriuos koncerte Vilniuje planuojame atlikti ir mes. Koncertas Norvegijoje, pasak atvykti pakvietusio A. Bezuijeno, turėjo tapti proga išbandyti save, susipažinti su naujuoju mūsų dirigentu ir meno vadovu. Na ir „sutvirtinti“ altų gretas, nes visos trys (tiek aš, tiek Asta, tiek Nelli) esame altai.

Kokie pirmieji įspūdžiai prisijungus prie norvegų choro?

Marija: Koncertas Norvegijoje, pasiruošimas jam buvo panašūs į testą. Galėjome pasitikrinti, kiek išmokta, ar viskas išmokta gerai, ką dar reikėtų padaryti, kur dar reikėtų padirbėti. Mes atvykome tiesiai į bendrąją repeticiją su orkestru ir solistais. Patekome į puikiai pasirengusių neprofesionalų būrį. Chorą sudarė iš įvairių parapijų susirinkę, giedantys ir giesme, galimybe dirbti su A. Bezuijenu besidžiaugiantys žmonės. Mums pasisekė – pasisėmėme teigiamų emocijų, gyvai išgirdome, kaip kūriniai skamba prisijungus orkestrui, solistams. Vestfosseno bažnyčia pastatyta neseniai, joje visiškai kitokia akustika nei mūsų Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Taigi giedoti buvo kur kas sudėtingiau, bet egzaminą išlaikėme. Susipažinome ir su naujuoju dirigentu S. Rustadu. A. Bezuijenas buvo mūsų geros valios ambasadorius. Jis labai gražiai atsiliepė apie Vilniaus parapijos chorą, darbą kartu. Dabar mūsų užduotis – nenuvilti atvykstančio dirigento

Ką dar kelionės metu spėjote pamatyti, kas sužavėjo?

Asta: Sekmadienį buvome Hokksundo bažnyčioje, dalyvavome pamaldose. Ta bažnyčia pradėta statyti XI a.

Marija: Žmonių pamaldose nebuvo daug, nors miestelyje gyvena gal dešimt tūkstančių gyventojų. Tikėtumeis, jog liuteroniškoje šalyje, kur tikinčiais save laiko nemažas procentas žmonių, į pamaldas jų susirinkti turėtų daugiau. Mums sakė, jog mažas žmonių pamaldose skaičius nėra išimtis, greičiau taisyklė. Patys mus svetingai šeimose priėmę norvegai nuogąstavo: „Matyt, per gerai gyvenam.“

Asta:  Tačiau rengiami muzikos projektai rodo tikinčiųjų motyvaciją.

Marija: Matyt, priklauso, kas skelbia projektą. Į A. Bezuijeno skelbiamus projektus žmonės renkasi noriai. Jie nori dalyvauti, nes žino, kad laukia geras, kokybiškas darbas, sudėtingi arba iššūkį keliantys, anksčiau negiedoti kūriniai.

Ir spalio 8 d. koncertas, ir koncertas Norvegijoje skirti Reformacijos 500 metų jubiliejui paminėti?

Marija: Taip. Jie dedikavo savo koncertą Reformacijos 500 metų jubiliejui, mes – taip pat. Mūsų vadovei Astai atrodė, kad vienos didžiausių liuteronų parapijų Lietuvoje choras turi įdėti savo indėlį minint šiuos jubiliejinius metus. Darbas prasidėjo ieškant, galvojant, kokius kūrinius, su kuo, kaip galėtume atlikti. Supratome, kad choro pajėgos per mažos. Džiugu, kad prie bendro projekto prisijungė Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos ansamblis „Adoremus“, Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“, solistai, muzikantai.

Atliksite du kūrinius – G. F. Hendelio „Dettingen Te Deum“ bei J. S. Bacho kantatą „Ein feste Burg ist unser Gott“. Kaip manote, kuo šie kūriniai galėtų sudominti šių dienų klausytoją? Skaičiau, jog koncerte Norvegijoje grojo baroko orkestras...

Asta: G. F. Hendelis, J. S. Bachas – baroko laikmečio kompozitoriai. Kūriniai Vilniuje bus atlikti ne su tipiškais barokiniais instrumentais, nes mes neturime tokių galimybių, kokias turėjo norvegai, galėję gauti, susirinkti instrumentus, suburti jais grojančius muzikantus.

Marija: J. S. Bacho kantata parašyta pagal Martyno Liuterio giesmės žodžius, liuteronų himną „Tvirčiausia apsaugos pilis“. Kantatoje skamba visi keturi mums žinomi giesmės posmai, yra ir papildomo teksto. Nieko labiau liuteroniško ir nieko labiau Reformacijos jubiliejui tinkančio apskritai nebuvo įmanoma rasti. Aišku, gal yra ir gražesnių, kitokio pobūdžio, paprastesnių atlikti J. S. Bacho kantatų. Bet pasirinkome tarsi savaime. Kaip liuteronai be „Tvirčiausios apsaugos pilies“? Na, o „Dettingeno Te Deum“ yra šventiškas, iškilmingas, gražus kūrinys, puikiai tinkantis išskirtinei progai paminėti!

Kokia nuotaika tvyro per Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choro repeticijas?

Marija: Daug dirbame ir stengiamės. Esame laimingos, kad galime repetuoti, dirbti, lavintis. Savaitgalis Norvegijoje buvo šauni proga giedoti, stiprinti nuo „Pasijos pagal Joną“ laikų užsimezgusius ryšius.

Ką norėtumėte perduoti tiems, kurie svarsto ateiti į spalio 8 d. Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyksiantį koncertą?

Marija: Visų laukiame, kviečiame. Su Dievo valia laukia gražus koncertas.

Kalbino Augustė Žičkytė