Tomo Karolio Kucharskio iliustracija

Kaip skirtingo amžiaus vaikus paruošti tėvų skyryboms, kad kuo mažiau būtų pakenkta jų raidai? Kaip likti tėčiu/mama po skyrybų? Pagaliau – kaip būti pakankamai geru patėviu/pamote? Ar įmanoma po skausmingų skyrybų bendradarbiauti su buvusiu sutuoktiniu pasiskirstant atsakomybes, susijusias su vaikų auklėjimu bei priežiūra, ir kaip? Tai tik maža dalis klausimų, į kurios bus atsakyta Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ seminaruose tėvams apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų.

Patyrusių psichologų komandos parengti seminarai prasidės spalio 6 dieną, penktadienį. Atviros paskaitos suplanuotos tuo pačiu metu, kaip ir „Bendrakeleivių“ grupė 7–10 metų vaikams, kurių tėvai išsiskyrė, tačiau jose galės dalyvauti visi norintieji, laisvai pasirinkdami jiems aktualią temą.

Individualiosios psichologijos konsultantė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė spalio 6 d. su tėvais kalbėsis tema „Mitai ir tiesa apie skyrybas“. Spalio 13 d. į paskaitą „Vaikų reakcijos į skyrybas: ikimokyklinukai“ pakvies viena iš „Bendrakeleivių“ įkūrėjų dr. Rasa Bieliauskaitė. Spalio 20 d. ji tėvams papasakos apie pradinukų reakcijas į skyrybas.

Kaip žinią apie tėvų skyrybas priima jaunesni ir vyresni paaugliai ir kaip pasireiškia jų reakcijos į krizę – spalio 27 d. paskaitoje kalbės R. Kardaitė-Vėlyvienė. Psichologas Andrius Gota lapkričio 3 d. vyrus pakvies pasikalbėti tema „Kaip likti tėčiu po skyrybų“.

Lapkričio 10 d. Skyrybų krizės etapus apžvelgs psichologė Asta Groblytė, Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ vedusi išėjimo iš skyrybų krizės grupes.

Lapkričio 17 d. užsiėmimo tema – „Tėvų tarpusavio bendravimas skyrybų metu vaikų labui. Vaikai kaip atskira skyrybų plano dalis: kaip gyventi, bendrauti, ribos ir lankstumas“. Su tėvais apie tai kalbėsis R. Kardaitė-Vėlyvienė.

Lapkričio 24 d. į atvirą paskaitą kviečiami besiskiriančių ar išsiskyrusių porų artimieji. Praktinį užsiėmimą „Kaip giminės ir artimieji gali palengvinti skyrybų patirtį vaikui“ ves psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė. Gruodžio 1 d. ši specialistė kalbės tema „Bendravimas su vaiku: aktyvus klausymas ir konfliktų sprendimas“.

Gruodžio 8 d. planuojama psichologo A. Gotos paskaita „Kaip būti pakankamai geru patėviu/pamote“.

Kaip likti mama po skyrybų, gruodžio 15 d. su paskaitos dalyviais diskutuos R. Kardaitė-Vėlyvienė. Gruodžio 22 d. ji ves užsiėmimą „Savaitgalinių ir nuolatinių tėvų iššūkiai“. 

Dr. R. Bielaiuskaitė: svarbiausia, kad vaikas nebūtų naudojamas kaip ginklas

Individualiosios psichologijos instituto vadovė dr. Rasa Bieliauskaitė tėčiams ir mamoms nerekomenduoja eiti į tą pačią grupę, kad kiekvienas iš jų galėtų laisvai jaustis, atsitolinti nuo tam tikrų stereotipų šeimoje. „Žmogus turi sau atrasti ir išmokti dalykų, jaustis saugus kalbėti atvirai, kad „nereikėtų laikyti fasono“, – „Bernardinai.lt“ sakė Vilniaus universiteto docentė.

Jeigu vienas iš tėvų tobulėja, dr. R. Bieliauskaitės žodžiais, vaikui jau į pliusą. „Žinoma, geriau, kad abu. Tačiau visų svarbiausia, kad vaikas nebūtų naudojamas kaip ginklas – manipuliacijos objektas“, – pabrėžė psichologė, „Bendrakeleivių“ inicijuotų 12-os atvirų paskaitų cikle tėvams vesianti kelis užsiėmimus.

Prieš 17 metų Vilniuje veiklą pradėjusių „Bendrakeleivių“ tikslas – ne tik padėti skyrybų krizę išgyvenantiems suaugusiems ir vaikams. Vilniuje renkama grupė pakartotinėje santuokoje gyvenančioms poroms, kurių skyrybų rizika ypač didelė, į užsiėmimus kviečiami suaugusieji, patyrę santykių nedarną ar skyrybas tėvų šeimoje. Atpažinti skyrybų vaikus ir jiems padėti seminaruose, kurie vyks Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir kituose miestuose, mokysis mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai, administracijos darbuotojai. 

Daugiau informacijos apie „Bendrakeleivišų“ veiklas, taip pat – registracija į grupes ir seminarus tėvams apie bendravimo su vaikais ypatumus skyrybų metu ir po jų – čia

Dėl skyrybų su vienu iš tėvų augti lieka apie 7 tūkst. vaikų kasmet

2016 m. visoje Lietuvoje registruotos 8879 ištuokos, su vienu iš tėvų dėl skyrybų augti liko 6 tūkst. 692 vaikai. Tačiau ir tai neatspindi realios situacijos – daugelis su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų  nepatenka į skyrybų statistiką, nes trečdalis vaikų Lietuvoje gimsta ne santuokoje.

Lietuvoje skyrybų skaičiai auga ir augs ateityje, prognozuojama Eurostato ataskaitose. Bendrasis skyrybų rodiklis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse svyruoja, tačiau pas mus stabiliai auga, Lietuva išlieka tarp šalių, kuriose bendras skyrybų indeksas – didžiausias ir išlaiko augimo tendenciją.

Mažiausias bendrasis skyrybų rodiklis 2014 m. fiksuotas Airijoje (0.6), Maltoje (0.8), Italijoje (0.9), Slovėnijoje (1.2), Kroatijoje (1.4), Graikijoje, Bulgarijoje (1.5). Aukščiausias – Danijoje (3.4), Lietuvoje (3.3) ir Latvijoje (3.1).

Bendrakeleiviai, Ieva Urbonaitė-Vainienė