Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos 77-ojo koncertų sezono pradžiai vienas joje reziduojančių kolektyvų – Lietuvos kamerinis orkestras – kartu su meno vadovu, smuikininku Sergejumi Krylovu sumanė muzikinę puotą. Joje skambės serenados, žaižaruos ugningi motyvai, liesis gaivūs arfos pasažai, kraują kaitins perkusijos ritmai. Visa vainikuos garsiojo Platono veikalo „Puota, arba apie meilę“ dialogai, liaupsinantys meilę. Taigi spalio 7 d. Filharmonijoje vyks kuo tikriausias muzikų simpioziumas apie meilę, o jame su LKO ir S. Krylovu dalyvaus arfininkė Joana Daunytė ir ansamblis „Giunter Percussion“.

Koncerto pradžioje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto Serenada orkestrui Nr. 6 D-dur („Serenata notturna“). Serenadas kompozitoriui dažniausiai užsakydavo didikai svečių priėmimams, viešiems renginiams atvirame ore, vestuvėms bei gimimo dienoms, koncertams draugų ir globėjų namuose. Garsiausia Mozarto serenada – „Mažoji nakties muzika“, KV 525, tačiau jai populiarumu nenusileidžia Serenada orkestrui Nr. 6, parašyta 1776 m. sausį Zalcburge. Šis neilgas, iškilmingas, grakštus, pakilios nuotaikos kupinas kūrinys – puikus akcentas Lietuvos kamerinio orkestro sezono pradžiai, pavadintai „Serenata notturna“.

LKO mėgstamų Vienos klasikų draugiją koncerte pratęs Josepho Haydno Simfonija Nr. 59 A-dur, Hob. I:59. Nežinia, kodėl ji buvo pavadinta „Feuersinfonie“, arba „Ugnies“ simfonija (tuomet kūrinius pakrikštydavo ne patys autoriai, o jų draugai, bičiuliai ar klausytojai). Jos muzika vėliau buvo panaudota Esterházy’ų rūmuose statant Gustavo Friedricho Großmanno pjesę „Feuersbrunst“ („Gaisras“) – gal todėl ir prilipo ši pavadinimas. Vienaip ar kitaip, energinga, smarki, tiesiog ugninga pirmoji šio kūrinio dalis parašyta simfonijų pradžioms nebūdingu Presto tempu ir šiek tiek primena Antonio Vivaldi stilių.

Antroje koncerto dalyje skambės itin retai Lietuvoje atliekama Leonardo Bernsteino Serenada smuikui, styginiams, arfai ir perkusijai, kurią 1954 metais užsakė Koussevitzky fondas, o premjera įvyko Venecijoje diriguojant autoriui. Tai penkių dalių koncertas, kuriame vyraujantis solinis instrumentas yra smuikas, todėl opusas kartais pavadinamas koncertu smuikui. Įkvėpimo šiai Serenadai L. Bernsteinas sėmėsi iš senovės graikų filosofo Platono veikalo „Puota, arba apie meilę“, kuriame aiškinama meilės svarba gyvenime. L. Bernsteinas rašė, kad nors Serenada ir neturi literatūrinės programos, ji įkvėpta nuostabių Platono dialogų, liaupsinančių meilę. Kūrinyje nėra vientisos teminės medžiagos, tačiau kiekvienoje dalyje plėtojami buvusių temų elementai.

Pastarąjį kūrinį LKO atliks su retokai Lietuvoje kartu griežiančiu kolektyvo meno vadovu, smuikininku Sergejumi Krylovu. Arfa skambins bene ryškiausia šiuo metu Lietuvos arfininkė Joana Daunytė, ne tik daug koncertuojanti, bet ir nuo 2016 m. arfos atlikimo meną dėstanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o nuo 2017 m. dar pati studijuojanti LMTA doktorantūroje. Perkusijos partiją atliks garsusis Pavelo Giunterio vadovaujamas ansamblis „Giunter Percussion“.

Orkestro muzikos koncertas „Serenata notturna“ – spalio 7 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.