Išvarius Jėzui demoną, kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebulo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus.
    Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebulo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebulo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį.
    Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.
    Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako sau: 'Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau'. Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena.
    Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma“.

Jl 1, 13–15; 2, 1–2: Viešpaties diena ateina – diena ūkanota, tamsi

Ps 9, 2–3. 6. 16. 8–9. P.: Viešpats teis pasaulį teisingai.


Evangelijos komentaro autorius kun. Nerijus Pipiras

 Žmonės nepažino Mesijo. Matydami Jo daromus darbus, stebuklus, jie stebėjosi Juo. Nes prieš save matė žmogų. Todėl natūraliai ir kildavo klausimas: kokia galia visai tai vyksta? Kas Jis toks? Ar tik nebus koks nors apsišaukėlis? Juk net dvasių pasaulis Jo klauso? I tas ženklas iš dangaus. Rodos, taip nekaltai tas reikalavimas skamba: Atsiųsk – tikėsim. Viskas mums bus aišku. Tačiau ar nėra taip, jog mėgindama Jėzų, minia pati užsikabina ant savo pačios mesto jauko? Juk tikėjimas nėra ir negali būti lengvas darbas... į tokius priekaištus, reikalavimus Jėzus atsako labai racionaliai ir logiškai. Argi gali piktąsias dvasias nugalėti tas, kuris pats yra priklausomas nuo jų valdovo galios? Žinoma, kad ne! Jėzus nepriklauso nuo nieko, kas yra mažesnis už Dievą. Jis pats ateina gelbėti ir vaduoti. Tačiau ir nuo paties žmogaus labai daug kas priklauso. Iššluoti savo namus kartu su Jėzumi – nėra vienkartinis dalykas. Norint, kad į juos nesugrįžtų piktosios jėgos, reikia visada palaikyti švarą ir tvarką. Neapsileisti. Reikia, kad čia būtų daugiau Jėzaus, nei kokių nors dulkių ar skersvėjų. Tad ar tikrai įsileidę Jėzų į savo namus, kasdienybę, su Juo palaiminome draugišką santykį? Bėda, jeigu Dievas turi išeiti. Tuomet kas belieka... Taigi, pradėję didį darbą kartu su Jėzumi, nebarstykime į pašales dovanų ir jėgų. Jėzus ateina juk būtent mus gelbėti ir vesti. Tad ir vadovaukimės paprasčiausiai Dievo ginklais, kurie už viską galingesni.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai