Vienas fariziejus pasikvietė Jėzų pietų. Įėjęs į vidų, jis tiesiog užėmė vietą prie stalo. Tai matydamas, fariziejus nusistebėjo, kad jis nenusimazgojo rankų prieš valgį.
    O Viešpats kreipėsi į jį: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nelabumo. Neišmanėliai! Argi išorės kūrėjas nėra sukūręs ir vidaus?! Verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta“.

Rom 1, 16–25: Pažinę Dievą, žmonės jo kaip Dievo negarbino

Ps 19, 2–3. 4–5. P.: Skelbia dangus Dievo garbę.


 Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Visais laikais regime nuolatinę žmogaus pagundą blogio ištakas perkelti išorinei priežasčiai. Tokia išankstinė prielaida slypi daugelyje šiuolaikinių ideologijų: kadangi neteisingumas kyla „iš lauko“, norint, kad įsigalėtų teisingumas, užtenka pašalinti išorines priežastis, neleidžiančias jo pasiekti.

Tokia mąstysena – įspėja Jėzus – naivi ir trumparegiška. Neteisingumo, blogio vaisiaus, šaknys nebūtinai vien išoriškos; jos glūdi žmogaus širdyje, kur aptinkamos slėpiningos bendradarbiavimo su blogiu sėklos.

Šiandien tai ne tik asmeninė, bet ir socialinė bei kolektyvinė problema. Vakarų visuomenė labai susirūpinusi aplinkos užterštumu ir beveik nieko nebekalba apie vidinę bei moralinę taršą. Be abejo, kova prieš fizinę taršą ir rūpinimasis higiena – civilizacijos bei pažangos ženklas.

Tačiau Jėzus ir nesako, jog nereikia mazgoti rankų ar plauti indų; jis tik pabrėžia, kad vien to nepakanka, nes taip nepasiekiame blogio šaknies. Juk norint išsiaiškinti gaisro priežastis, ieškoma židinio, iš kurio pasklido liepsnos.

Kai teisė į gyvybę ir natūralią mirtį negerbiami, kai žmogus pradedamas, išnešiojamas ir gimdomas dirbtiniu būdu, kai embrionai aukojami tyrimams, kai nebesilaikoma prigimtinės šeimos sampratos, tuomet žmogiškosios ekologijos sąvoka iš visuotinės sąmonės galiausiai išnyksta.

Ne tik gamta turi savo tvarką, savo gyvenimo formas, kurias mums privalu gerbti, jei norime gyventi iš jos ir joje, bet ir žmogus, jo vidinis pasaulis, yra kūrinys, įrikiuotas į kūrimo tvarką.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai