Vyskupo Ignoto Antiochiečio kankinystė. Iš bizantiškojo Menologiumo rankraščio (XI a.)

Tapo Petro įpėdiniu Antiochijoje (Sirija). Antiochija tuo metu buvo trečias pagal dydį senojo pasaulio didmiestis po Romos ir Egipto Aleksandrijos. Jam esant vyskupu, imperatorius Trajanas pradėjo didelį krikščionių persekiojimą. Suimtas ir pasmerktas mirti, Ignotas surakintas grandinėmis buvo gabenamas ilga ir sunkia kelione iš Antiochijos į Romą. Ten tuo metu buvo rengiama šventė imperatoriui, o krikščionių kankiniai turėjo tapti reginiu, cirke sudraskomi žvėrių.

Keliaudamas vyskupas parašė septynis laiškus, kurie prilyginami apaštalo Pauliaus laiškams. Kupini ne vien mistinio užsidegimo, bet ir nuoširdžios artimo meilės. Tuose laiškuose mirti keliaujantis vyskupas ragino tikinčiuosius bėgti nuo nuodėmės; saugotis gnostikų klaidos ir ypač sergėti Bažnyčios vienybę. Jis liudija apie tai, kad Bažnyčios centre – Eucharistija, kuri suburia aplink vyskupą ir jo presbiterius visus tikinčiuosius į tobulos vienybės ir santarvės simfoniją.

Ignotas Romą pasiekė 107 metais ir netrukus ten buvo nukankintas.