Roman Niedźwiecki/ zw.lt nuotrauka

Praėjusią savaitę Lenkų diskusijų klube vyko diskusija apie informacinį karą, Rusijos propagandos įtaką ir būdus jai pasipriešinti. Susitikime dalyvavo užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, vienintelės nepriklausomos baltarusiškos televizijos TV Belsat direktorė Agnieszka Romaszewska bei LRT TV naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis. 

Diskusijos moderatorius politologas Marijuš Antonovič pasiūlė įvertinti, ką pavyko ir ko nepavyko nuveikti kovoje su Kremliaus propaganda, praėjus trejiems metams po Krymo aneksijos. Užsienio reikalų viceministro D. Skusevičiaus manymu, atėjo supratimas ir kalbant apie propagandą niekam nebekyla iliuzijų, kad tai išgalvotas reiškinys. Dėl to galime susikoncentruoti ties proceso analize. Viceministras pabrėžė, kad Lietuva turi atitinkamas institucijas ir infrastruktūrą, gerus ryšius su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis, ypač su Lenkija, saugumo srityje. Mūsų visuomenė tapo žymiai atsparesnė ir sugeba atskirti, kas yra tiesa, o kas propaganda. Tam tikras supratimas pastebimas ir Europos Sąjungos lygmeniu.

Pasak A. Romaszewskos, per trejus pastaruosius metus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje pradėta suvokti, kad propaganda yra problema, bet vertėtų susimąstyti, ką su tuo daryti. Ji atkreipė dėmesį, kad Kremliaus propaganda vienaip atrodo Lenkijoje, kitaip – Lietuvoje. Pagrindinis skirtumas tas, kad Lenkijoje nėra transliuojama rusiška televizija. Dėl to Lenkijoje dažnai nesuvokiama, kad Rusijos propaganda kelia realią grėsmę. Kita vertus, jos manymu, tai nėra gryna propaganda.

„Vadinu tai Kremliaus informacine agresija. Propaganda yra tada, kai kare viena šalis teigia, kad ji laimi, o kita tvirtina, jog laimi ji. Viena pusė teigia, kad jos kariai drąsiausi, o kita – kad jos. Šiandien matome žymiai sudėtingesnį dalyką. Palyginti su Lietuva, Lenkijoje suvokimas apie tai nėra pakankamas, kadangi ten niekada nebuvo rusiškos televizijos. Nėra ir dabar“, – teigė A. Romaszewska ir pridūrė, kad propaganda ir dezinformacija visuomet atsiranda ten, kur reikia įkalti pleištą tarp kaimynų. Jos nuomone, „rusiška informacinė diversija“ veikia per nišines, marginalines žiniasklaidos priemones ir dažniausiai pasireiškia antiamerikietišku ir Vakarams priešišku turiniu. Jos tikslas nėra įtikinti savo tiesa, o kelti abejonių. Ir šioje vietoje, deja, padarėme per mažai.

„Nepadarėme nieko, kad rusų ir lenkų mažumos liktų Vakarų informacinėje erdvėje“

„Tai, ką mums pavyko pasiekti, tai įtikinti Vakarų partnerius, kad Rusija vykdo hibridinį karą, informacinę agresiją, o mes nesame paranojikai. Dar prieš penkerius metus – prieš Krymo aneksiją – į mūsų kalbas apie Rusijos dezinformacijos mašiną kiekvienas Vakaruose šypsodamasis ir linksėdamas atsakytų: „Suprantame, turite skausmingą istoriją, todėl jūsų rusofobija yra suprantama. Ačiū Dievui, situacija pasikeitė“, – teigė A. Matonis. Pasak jo, svarbų vaidmenį čia suvaidino žiniasklaida, pradėjusi kalbėti apie realią propagandos grėsmę, o vėliau prisijungė valdžia.
A. Matonis pažymėjo, kad Lietuva savo sąskaitoje turi ir nesėkmių. „Nepadarėme nieko, kad rusų ir lenkų mažumos liktų Vakarų informacinėje erdvėje“, – pasakė jis ir pridūrė, kad Lietuvos valdžia turėjo pasirūpinti kokybiška tautinių mažumų žiniasklaida arba reikšmingai paremti tą, kuri mėgina priešintis Rusijos įtakai, kaip radijo stotis „Znad Wilii“.

„Todėl pirmiausia reikia atlikti namų darbus ir „normalizuoti santykius su kaimynine Lenkija“ bei galų gale išspręsti tokius ginčytinus klausimus kaip pavardžių rašyba originalo kalba ar žemės grąžinimas. Kai šie klausimai bus išspręsti, galėsime galvoti apie bendrus projektus“, – reziumavo žurnalistas.

Viceministras D. Skusevičius sutiko, kad dvišaliuose santykiuose yra taisytinų dalykų ir patikino, jog tai yra daroma: „Vyriausybė veikia šia kryptimi, nors galbūt ne visada efektyviai. Lietuva ir Lenkija turi pasiekimų ne tik energetikos ir saugumo srityse. Tarptautiniu lygmeniu Vilnius ir Varšuva vienbalsiai kalba apie grėsmę iš Rytų. Nėra taip, kad kolegos iš JAV vieną rytą pabudo ir suprato, kad būtina investuoti į tam tikrus įrankius. Buvo įdėta daug pastangų, ir šis darbas dažnai lieka nematomas.“

Belsat direktorė pritarė, kad „abi pusės turi nuodėmių lenkų mažumos atžvilgiu“, o Lenkijos politika „ne visuomet buvo adekvati“. Jos nuomone, verta susitelkti ties „pilietine lenkų tautinės mažumos tapatybe“. Tiek ji, tiek A. Matonis pritarė idėjai retransliuoti Lietuvoje lenkiškus kanalus.

Verta prisiminti, kad, siekiant atsverti Rusijos televizijos propagandą, Lietuvos pietrytiniuose rajonuose planuojama pradėti retransliuoti tris Lenkijos televizijos kanalus. Nuo kitų metų vasario mėnesio Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių miestų ir rajonų gyventojus turėtų pasiekti „TVP Info“, „Kino Polska International“, „Kino Polska Muzyka International“ transliacijos.

Lenkiškų televizijų retransliavimo klausimą prieš dvejus metus iškėlė Lenkų diskusijų klubas, atkreipdamas dėmesį į atsvaros rusų propagandai poreikį. Pirmąjį projektą šiuo klausimu įregistravo Seimo grupė tautinių mažumų politikos klausimams spręsti, pavadinta „Gegužės 3-iosios“ vardu.