Spalio 19 dieną minime šv. Izaoką Žagą (1607 – 1646), kankinį.

Izaokas Žagas gimė turtingoje šeimoje Orleane, Prancūzijoje. Mokėsi Orleano jėzuitų mokykloje, 1624 m. įstojo į jėzuitus, o 1636 m. buvo pasiųstas misionieriauti į Kvebeką, Ameriką. Grupė jėzuitų, vadovaujama Jono Brefebo, nukeliavo tolyn į vakarus nuo Sault St. Marie, sėkmingai atvertinėdama indėnus.

1642 m. juos užpuolė ir pagrobė indėnų irokezų būrys. Šv. Rene Goupil buvo nužudytas, o Izaokas Žagas metus buvo indėnų kankinamas, suluošintas ir pažemintas. Albanyje jis buvo olandų išvaduotas ir pabėgo į Niujorką, o iš ten į Prancūziją. 1644 m. savo noru jis vėl sugrįžo į Kvebeką. 1646 m. kartu su šv. Jonu de Lalande Izaokas vėl išvyko į irokezų kraštą, tikėdamasis, kad bus laikomasi tomis dienomis pasirašytos taikos su indėnais sutarties. Tačiau jie buvo suimti indėnų mohaukų genties karių – spalio 18 d. Žagą nukirsdino, o Lalandą nužudė kitą dieną. Tai įvyko Ossernenon‘e netoli Albany, Niujorko valstijoje.

Popiežius Pijus XI 1930 m. juos kanonizavo.

„Šventųjų gyvenimai“