Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių. Bet Šiaurės Korėja prieš Pietų Korėją ir JAV – jau gyvenimo būdas. Kokią įtaką jis daro finansų rinkoms?

Šiaurės Korėjos ideologija „Songun“ nusako, kad kariniai tikslai yra aukščiausias valstybės prioritetas. Kai tai susiję, pavyzdžiui, su maistu, degalais ir kitais pirmo būtinumo produktais, armija ir jos poreikiai yra pirmieji eilėje. Viską, kas lieka, dalinkitės, kaip norite.

Šiaurės Korėjos grasinimai

Skambus JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymas Šiaurės Korėjos atžvilgiu Jungtinių Tautų susitikime tik dar labiau pakurstė ugnį tarp šių dviejų šalių. Prezidento kalbą kita konflikto pusė suprato kaip tiesioginį karo paskelbimą (nors JAV tokias interpretacijas atmetė) ir paskelbė galimai numušinėsianti karinius JAV lėktuvus ne tik savo teritorijoje, bet ir už jos ribų. JAV yra pasiuntusi savo žvalgybinius lėktuvus į šią teritoriją po to, kai Šiaurės Korėja atliko balistinius raketinius ir branduolinio ginklo bandymus.

H. R. McMasteris, D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pareiškė, kad numatyti keli variantai, kaip išspręsti šią krizę tarp šalių. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad nėra tokios blokados, kuri galėtų išspręsti šią bėdą, galima tik stengtis išvengti karo. JAV jau didina spaudimą Kinijai, pagrindinei Šiaurės Korėjos partnerei, kuriai atitenka apie 90 proc. šios šalies užsienio prekybos. Nors Pekinas balsavo už Jungtinių Tautų rezoliucijos sugriežtinimą, siekiant pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinius ir kitus karinius bandymus, šie rimčiau pradėti vertinti tik po to, kai išbandytas branduolinis ginklas sukėlė daugiau nei 6 balų stiprumo žemės drebėjimą. 

Žaidimų teorija konfliktui vertinti

Į susidariusią situaciją galima pažiūrėti per žaidimų teorijos prizmę, naudojančią matematinius modelius konflikto ir bendradarbiavimo galimybėms tarp racionalių sprendimų priėmėjų vertinti. Pagrindinė abejonė šiuo atveju kyla tik dėl konfliktuojančių šalių vadovų: patenka jie į racionalių žmonių kategoriją ar ne.

Vienas iš populiariausių būdų strateginiams problemos sprendimo būdams analizuoti – žaidimų teorijoje naudojama kalinio dilema: du žmonės, kaltinami įvykdžius nusikaltimą, atskiriami vienas nuo kito, kad negalėtų suderinti įvykių versijos. Kiekvienas iš jų gali priimti du skirtingus sprendimus: tylėti ir neprisipažinti arba išduoti savo partnerį. Priklausomai nuo kiekvieno dalyvio sprendimo, galimos kelios pabaigos: jei abu tyli ir atsisako prisipažinti – abu gauna lengvas bausmes, jei abu išduoda vienas kitą – abu gauna griežtesnes bausmes, jei vienas išduoda, o kitas ne – kalbėjęs išvengia bausmės, o neprisipažinęs gauna griežčiausią. Vadinasi, žvelgiant iš kolektyvinės pusės, geriausia, kad abu tylėtų. Turint galvoje JAV ir Šiaurės Korėją, tylėjimo sąlygą abu vadovai galėtų suprasti ir tiesiogiai. Tačiau abi šalys renkasi sprendimą nežinodamos, ką pasirinks kita pusė ir abi turi daugiau nei du parengtus scenarijus. 

Finansų rinkų nuomonė

Viena iš pagrindinių JAV strateginių partnerių šiame konflikte – Pietų Korėja – teoriškai karinėje parengtyje yra jau nuo 1950-ųjų ir yra viena labiausiai konflikto veikiamų šalių. Rugsėjo pradžioje, sulaukus naujienų apie branduolinius bandymus, Pietų Korėjos vonas nukrito 1 proc. JAV dolerio atžvilgiu, o po tolesnių pareiškimų rugsėjo pabaigoje – dar 1,50 proc. „Kospi“ indeksas, sudarytas iš Korėjos akcijų biržoje registruotų paprastųjų akcijų, nukrito apie 2 proc. Tačiau „Nikkei 225“ indeksas labai trumpam nukritęs apie 2 proc., šiuo metu demonstruoja daugiau nei 10 proc. augimą. Honkongo indeksas „Hang Seng“ tuo momentu nukritęs 0,80 proc., šiuo metu rodo 5 proc. augimą.

Taigi, didesni ar mažesni kritimai ilgai netruko – rinkos dalyvių nuomone, konfrontuojančios šalys ras racionalų sprendimą ir taip išvengs karo. Jų nuomonei įtakos turėjo ir tai, kad provokaciniai bandymai įvyko savaitgaliais – buvo pakankamai laiko naujienoms stebėti, sekti ir emocijoms stabilizuoti. Nepriklausomai nuo JAV ir Šiaurės Korėjos demonstruojamos retorikos, nerimo ženklų nerodo ir didžiosios pasaulio valiutos. Euro ir JAV dolerio kursas nė po vieno karinio bandymo ir galimos grėsmės reikšmingai nesujudėjo. 

Saugaus uosto žvalgyba

Vis dėlto baimė dėl karinių veiksmų tik patvirtino, kad, prireikus slėptis, investuotojai pasirinktų jau ne kartą išbandytas priemones. Po pastarųjų Šiaurės Korėjos grasinimų jie, nors ir nematydami didelio pavojaus, vengdami rizikos, atsigręžė į Šveicarijos franką ir auksą. Pirmasis pabrango 1,4 proc. euro atžvilgiu, o antrojo kaina ūgtelėjo daugiau nei 1,6 proc. Tuo metu WTI naftos kaina pakilo maždaug 4 proc.

Japonijos jenos kursas kitų valiutų atžvilgiu buvo kiek sutrikęs. Panašu, kad investuotojams buvo sunku apsispręsti tarp Japonijos valiutos saugumo ir galimybės, kad šalis bus įtraukta į karinį konfliktą. Vis dėlto Japonijos jena po šių naujienų rinkoms atsidarius pakilo apie 1 proc. Tokio jenos patrauklumo kriziniu laikotarpiu priežastis – didelis užsienio skolos balansas. Japonija yra antra didžiausia užsienio skolų pirkėja, jos balanse yra 1,09 trln. JAV dolerių vertės JAV skolos vertybinių popierių. Be to, Japonijos valiuta per ilgą laiko tarpą sužibėjo kaip valiuta, kuri labai gerai pasirodo finansinio nestabilumo ir krizių laikotarpiu.

Tačiau kol kas panašu, kad finansų rinkos Šiaurės Korėjos veiksmų (šešių branduolinio ginklo bandymų ir įvairių kitų testinių balistinių raketų bandymų) ar pareiškimų nevertina rimtai, net ir skambios antraštės apie karo pradžią ir grėsmę pasauliui vargu ar sukelia ypatingų emocijų.

Autorė yra „Danske Bank“ vyresnioji dilerė