Susirinko tūkstančiai žmonių taip, kad vieni kitus trypė. Tada Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia į savo mokinius: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės. Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus garsiai skelbiama nuo stogų!
    Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite!
    Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas. Žinokite, kad netgi visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių“.

Rom 4, 1–8: Abraomas įtikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu

Ps 32, 1–2. 5. 11. P.: Tu prieglauda man, išgelbėjęs džiaugsmais apipinsi.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Baimė įžengė į pasaulį kartu su nuodėme. Iš kart po savo nuopuolio, Adomas sako Viešpačiui: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau.“ Dievas tada jo paklausė: „Ar valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“ (Pr 3, 10–11). Ši baimės patirtis, įsišaknijusi nuodėmėje, pasiekė visus žmones.

Tačiau visose Evangelijos puslapiuose, o prieš tai ir Senajame Testamente, aidi žodis: „Nebijok!“ Dievas kviečia Abraomą nebijoti, kai pasiūlo jam keliauti iš savo šalies į nežinomą kraštą; pranašams irgi sako: „Nebijokite, aš esu su jumis.“ Mergelė Marija išgirsta iš angelo: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!“ (Lk 1, 30).

Šios dienos Evangelijoje Jėzus mums pateikia motyvaciją, mūsų baimių priešnuodį: nebijokite tų, kurie žudo kūną; nėra nieko pasaulyje, išskyrus jus pačius, kas galėtų nužudyti jūsų sielą; nebijokite, jūs vertesni už daugybę žvirblių.

Kiekviena baimė sugrąžinama į savo įprastus rėmus, kai Jėzus paaiškina ir parodo žmogiškojo gyvenimo tikslą, kurio niekas, net ir mirtis, negali pažeisti. Bažnyčios aušroje šv. Justinas († 164) kreipdamasis į savo persekiotojus sušuko: „Jūs galite mus nužudyti, bet jūs negalite mums pakenkti!“

Tačiau Jėzus mums atskleidė, vienu sakiniu, dar svaresnį argumentą, padedantį nugalėti mūsų baimes: „Jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33). Šį dėl žmogaus nuodėmės susiraukšlėjusį ir priešišką pasaulį Jėzus nugalėjo savo mirtimi ir prisikėlimu:

„Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (1 Kor 15, 54–56).

Kiekvienos žmogiškosios baimės šaknis turi aiškų vardą – mirtis. Jėzus nugalėjo mirtį pats ant savęs ją patirdamas ir ištraukdamas iš jos visus nuodus. Jo mirtis ir prisikėlimas yra mūsų pergalės laidas, mūsų vilties ir drąsos šaltinis:

„Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo“ (1 Kor 8, 31–37).

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai