Lietuvos vyskupai šiuos metus paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos metais. Ta proga publikuojame straipsnių seriją apie Mergelės Marijos stebuklus Lietuvos žmonių gyvenime. Jie norėjo likti anonimais, tačiau papasakojo tikras savo gyvenimo istorijas. Tebus šie rašiniai įkvėpimas mąstyti, kokių stebuklų Viešpats kiekvienam dovanojo per Mariją.

2-asis stebuklas. Kaip Marija išgelbėjo nuo savižudybės

Esu 36-erių panevėžietė. Prieš kelerius metus mergelė Marija išgelbėjo mane nuo savižudybės. Nelengva pasakoti apie tai, tačiau labai svarbu. Visus, ką kankina mintys apie savižudybę, raginu melstis rožinį. Man tai buvo lemiama gyvenimo patirtis. Dabar galiu liudyti, kokia stipri Marija gundymų akivaizdoje. 

Tai įvyko pavasarį po vieno garsaus žmogaus savižudybės. Anksčiau niekada nebuvau galvojusi apie savižudybę, buvau tikinti, gerbiau Bažnyčios mokymą apie gyvenimo vertę. Nemaniau, kad savižudybės tema kada nors bus man asmeniškai tokia aktuali. 

Tačiau tas žinomas žmogus virto man tarsi ikona visų man brangių vyrų – tėčio, brolių, vaikinų, kuriuos buvau įsimylėjusi. Jo mirtis man kažkodėl reiškė visų jų mirtį. O svarbiausia – mirtį vilties, kad kada nors būsiu mylima. 

Visą gyvenimą ieškojau meilės. Tik labai dažnai dariau tai nuodėmingai. Įsikabindavau į žmones, reikalaudavau to, ko jie negali duoti, ir nusivildavau. Bergždžiai „trankiau galvą į sieną“ ir vis likdavau prie suskilusios geldos. Širdyje nuodėmės daroma žaizda gilėjo, vėrėsi vis didesnė tuštumos ir ilgesio skylė, seko jėgos.

Kol pagaliau atsitiko tai. Buvo savaitgalis, gulėjau lovoje visiškai prislėgta. Rodos, sirgau ir kūnu, ir siela. Jutau begalinį silpnumą, skausmą, neviltį. Atrodė, kad daugiau nieko nėra, tik aš ir didžiulis suspaudimas. 

Nujaučiau, kad artėja kažkas negero. Bandžiau apie tai pasikalbėti su keliais žmonėmis, bet vieniems nemokėjau pasakyti, kas man yra, o kiti tiesiog neturėjo man laiko. Jutau visišką apleidimą. 

Ėmė lįsti mintys apie savižudybę, apie konkretų būdą, kaip nutraukti gyvenimą. Tai truko kelias valandas.

Laimei, buvau išmokusi, kad sunkiomis akimirkomis, kai nesinori jokios kitos maldos, reikia kalbėti rožinį. Tiesiog mechaniškai kalbėti žodžius, net jei nekyla jokių gražių jausmų.

Ėmiau kalbėti Kančios slėpinius. Maždaug ties trečiu slėpiniu pasidarė dar blogiau. Jau buvau beveik pasiryžusi baigti melstis ir žengti tragišką žingsnį. Tačiau ir vėl išgelbėjo žinojimas, kad labai svarbu baigti maldą iki galo, kad yra vadinamoji „paskutinės minutės“ malonė. 

Todėl sukaupusi jėgas meldžiausi iki penkto slėpinio. 

Ir tada įvyko stebuklas. Kai baigiau rožinį, supratau, kokią nesąmonę ką tik įsileidau į savo mintis. Supratau, kad čia piktasis nori mano mirties, kad jei nusižudyčiau, padaryčiau paslaugą jam, bet ne Dievui. 

Dievas nori mano gyvenimo, laimės, pilnatvės. Didžiausias skausmas Jam būtų mano nuodėmingas pasitraukimas.

Užviriau pykčiu ant melo tėvo ir džiaugsmu, kad jam nepavyko manęs apgauti. Labai aiškiai supratau, kad mintys apie savižudybę buvo ne iš manęs, bet iš išorės, iš to, kuris manęs nekenčia. Mintyse rodžiau jam liežuvį – jis buvo nugalėtas. Atsimenu tą dieną kaip savo prisikėlimo dieną. Turbūt labai panašiai jautėsi žydai, kai Dievas išvedė juos iš Egipto vergovės. Šlovinu Viešpatį už šią patirtį!

Likusi diena buvo neapsakomai džiugi. Jaučiausi laimėtoja ir turėjau ginklą priešui nukauti – rožinio maldą. Tuomet dar nesuvokiau, kad turėčiau būti dėkinga Marijai. Užtat dabar dėkoju jai už naują gyvenimo šansą, kad tąkart mane užtarė savo galinga malda. 

Žinoma, po šios dienos Viešpats dar daug turėjo nuveikti mano širdyje. Jis gydė mane atleidimo rekolekcijose, vidinio išgydymo programose ir krikščioniškose bendruomenėse. Gijimo kelionė tęsiasi iki šiol ir, ko gero, truks visą likusį gyvenimą. 

Ši patirtis padėjo man suprasti, kokia baisi yra nuodėmė. Koks baisus jos šaltis, vienatvė, atskirtis. Nuodėmė – tai mirtis. Ir čia ne literatūriniai žodžiai, bet tikrovė. Nuodėmė yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui. 

Svarbiausia, ką supratau, jog tik Viešpats yra meilės šaltinis, tik Jame galiu rasti tai, ko ilgisi mano širdis. Ir tik Jo nurodytas kelias yra tiesa, suteikianti ramybę, džiaugsmą ir pilnatvę.