Universiteto poveikis regionui visada buvo laikomas svarbiu jo veiklos aspektu. Šia tema pastaruoju metu vyksta vis daugiau viešosios politikos diskusijų, kurios sukuria nuomonių įvairovę, tačiau trūksta aiškumo. Todėl siūlome susipažinti su moksliniais tyrimais pagrįstu požiūriu universiteto poveikio regionui klausimu.

Regiono inovacijų ekosistemos stiprinimas

Universiteto poveikis yra stipriausiai išreikštas aukšto socialinio ekonominio raidos lygio regionuose. Pereinamojo raidos laikotarpio (tranzitinio) ir žemo išsivystymo lygio (periferinio) regionuose universiteto poveikis yra svarbus bei stiprus, tačiau mažiau išreikštas, nes verslo aplinkos galimybės įsisavinti kuriamas žinias (angl. kowledge absorption) yra sąlygiškai ribotos įvairių aplinkybių. Todėl ekspertai pažymi, kad tokiuose regionuose yra labai svarbus verslo įmonių geografiškai artimas ryšys su universitetu (R. Huggins, A. Johnston, R. Steffenson, 2008; S. M. Breznitz, M. P. Fieldman, 2012; M. Trippi ir kiti, 2015).  Be to, universiteto vaidmuo yra reikšmingas  užsienio investicijų pritraukimui regione.

Universiteto kuriamų žinių svarba priklauso nuo regiono pramonės sektoriaus tipo, kuris nurodo technologijų įsisavinimo potencialą (angl. technologies absorption) (Ch. Grimpe, W. Sofka; B. T. Asheim ir kiti, 2011). Ch. Grimpe ir W. Sofka analizė, kuri remiasi EUROSTAT 4500 įmonių iš 13 Europos šalių apklausa, rodo, kad 60-ies procentų vidutiniškai žemų technologijų pramonės įmonių pagrindinė motyvacija siekti naujų žinių yra vartotojai arba konkurentai. Todėl darbas su žiniomis dažnai yra fragmentiškas, todėl ne visada efektyvus. Vidutiniškai aukštų technologijų įmonės daug labiau orientuotos į tiesioginį ir nuolatinį kontaktą su universitetu siekiant naujausių žinių.

Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų komiteto vadovas Robert Jan Smits 2017 m. vykusiame tyrimų ir inovacijų forume Taline pažymėjo, kad Europos universitetai sukuria didelę dalį pasaulio mokslo žinių, tačiau jų perdavimo verslui apimtys vis dar nedidelės. Todėl raginama skirti didesnį dėmesį žinių socialiniam kontekstui. Regionų inovacijų ekosistemos kūrimas ir/ar stiprinimas, laikomas esminiu veiksniu, siekiant efektyviai panaudoti mokslo žinias verslo ir visuomenės poreikiams. Kurti regionų inovacijų ekosistemas užsienio šalyse pradėta XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, šiuo metu tai išgyvena renesansą, kai autentiška lyderystė deleguojama universitetui. Inovacijų ekosistemos idėjos visada kuriamos bendradarbiaujant ir viešojo, ir privačiojo sektorių atstovams. Įmonės savo veiklą paprastai stengiasi sutelkti tose vietovėse, kur sudarytos palankiausios sąlygos atsiskleisti talentui ir vystyti naujas technologijas.

Žinių taikymo inovacijų plėtra

Gyvenant visuomenėje, kurioje žinios kuria konkurencinį pranašumą, aktualu ieškoti žinių tiesioginių sąsajų su jų komercializacijos galimybėmis. Žinių virsmo verslo sprendimais galimybių yra įvairių. Pasaulyje vis daugiau moksliniais tyrimais grindžiamo pripažinimo susilaukia antreprenerystė. Ji suprantama kaip gebėjimas kurti ar pastebėti gyvybingas verslo idėjas, inicijuoti jų įgyvendinimą, mobilizuoti tam būtinus išteklius, kurti naujas verslo įmones bei prisiimti su verslo plėtra susijusią riziką. Universiteto vaidmuo plėtojant antreprenerystę matomas kaip išskirtinis ir paveikus. Tyrimai atskleidė, kad studentai, baigę specialius antreprenystės kursus ar programą universitete, 1,3 karto dažniau plėtoja inovatoriškas veiklas, tris kartus dažniau sukuria sau darbo vietas, turi 27 procentais aukštesnes pajamas ir yra kur kas labiau patenkinti savo veikla (D. F. Ali, 2013; H. Kassean ir kiti, 2015). Kadangi besivystančiuose regionuose daug sunkiau išlaikyti absolventus, kad jie liktų dirbti, tai įgalintų juos vystyti verslumo projektus regione (G. Boucher ir kt. 2003). Be to, antreprenerystės veiklos yra stiprus talentų traukos veiksnys.

Globalaus mąstymo ir lokalaus veikimo dermė

Siekiant sukurti sėkmingą regiono inovacijų ekosistemą, ekspertų vertinimu, regione esantis savarankiškas universitetas yra pagrindinis tokios ekosistemos kūrimo veiksnys. Vakarų Lietuvos regionui, kuris sparčiai vystosi, tačiau šiuo metu turi nedidelės apimties aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės sektorių, ypač svarbus modernaus universiteto buvimas. Klaipėdos ekonominio proveržio strategijoje 2030 m. numatoma sparčiai plėtoti aukštųjų technologijų sektorių, todėl Klaipėdos universiteto vaidmuo ateityje tik didės. L. Zuckerio ir kolegų (1997) atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvasis biotechnologijų startuolių steigimasis JAV glaudžiai susijęs su žymių šios srities mokslininkų gyvenamąja vieta.

Nors kalbant apie inovacijas dažniausiai pažymima technologijų svarba, tačiau ne mažiau svarbi ir socialinė aplinka. K. Schwabas (2017), kalbėdamas apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, pabrėžia, kad pažanga priklauso nuo to, kiek visuomenė yra atvira technologinėms naujovėms. Po to, kai buvo pagamintas pirmasis H. Fordo automobilis, pirmosios transporto eismą keliuose reguliuojančios taisyklės atsirado tik beveik po trisdešimties metų. Visi didieji XXI amžiaus inovatoriai, tokie kaip Styvas Jobsas, Elonas Muskas, Markas Zuckerbergas ir kiti, kalbėdami apie savo veiklos motyvaciją, pirmiausia pažymi siekį keisti pasaulį, kas byloja socialinio mąstymo reikšmę. Regionų inovacijų ekosistema yra socialinis konstruktas, todėl siekiant, kad ji efektyviai veiktų, ypač svarbi yra socialinė dimensija. 

Autorė yra Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė