unsplash.com nuotrauka

Lapkričio 11-ąją Vilniuje vyks pirmoji akademiniam jaunimui skirta Atsinaujinimo diena „Restart“, kurios tema – malda. Kas jos metu vyks ir kuo ji gali pritraukti jauną žmogų? Kalbamės su Vilniaus akademinės sielovados centro referente Kristina Žaldokaite ir Vilniaus akademinės sielovados koordinatoriumi kunigu Mindaugu Bernotavičiumi.

Naujuosius mokslo metus pasitiko sustiprėjusi Vilniaus akademinės sielovados centro komanda: rengiami „Alfa“ kursai, drauge su studentais švenčiamos šv. Mišios, po kelių dienų Vilniuje vyks pirmoji Atsinaujinimo diena „Restart“. Kaip kilo mintis organizuoti tokią dieną?

Kun. Mindaugas: Lietuvoje Atsinaujinimo dienos vyksta jau daugybę metų. Šią tradiciją 1995 m. pradėjo Kaune veikianti katalikų „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė. Šiais metais tokios dienos pirmą kartą surengtos Klaipėdoje bei Panevėžyje. Planuodami Vilniaus akademinės sielovados centro veiklą, svarstėme, kaip sudaryti galimybę jauniems, akademinio amžiaus žmonėms pagilinti savo žinias kurioje nors tikėjimo srityje. Suprantame, kad jaunuoliai turi daug klausimų, dažnu atveju tikėjimo žinios atsinešamos iš vaikystės, tačiau Pirmosios Komunijos pasiruošimo lygio nebeužtenka brandžių, sąmoningų žmonių tikėjimui gilinti. Tad nusprendėme pasiskolinti Atsinaujinimo dienų formatą, įtraukdami konferencijas, teminius užsiėmimus, maldą, kad nagrinėjama tema atlieptų jaunuoliams svarbius klausimus.

Iki šiol Vilniuje konkrečiai amžiaus grupei, akademiniam jaunimui, skirtas panašaus pobūdžio renginys nebuvo organizuotas. Atsinaujinimo dienų tradiciją bandome pradėti šiais metais. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas yra vienas pagrindinių Atsinaujinimo dienų idėjos puoselėtojų. Matydamas akademinio
jaunimo, studentų poreikį burtis, veikti kartu, melstis, arkivyskupas išreiškė lūkestį pabandyti suorganizuoti galimai tęstinio pobūdžio, įvairias veiklas apimantį renginį, kuris vyktų bent kelis kartus per metus.

Kristina: Įkvėpimas ir patvirtinimas, kad Atsinaujinimo diena reikalinga, buvo ypač jaučiamas po Lietuvos jaunimo dienų. Pirmą kartą rengtoje studentams skirtoje Akademinėje dienoje dalyvavusių jaunų žmonių skaičius bei vėlesni dalyvių atsiliepimai parodė, jog reikalinga brandesniam jaunam žmogui skirta veikla. Labai ilgai mąstėme, kaip tokį renginį galėtume pavadinti. Iš pradžių bandėme išvengti „Gyvųjų akmenų“ sugalvoto pavadinimo „Atsinaujinimo diena“, nes, pasiskolindami jų formatą, nesiekėme visapusiškai prie jo prisirišti. Ne pirmą kartą „pakibus“ nenaujam kompiuteriui, su kuriuo dirbome, ir kilus būtinybei paspausti perkrovimo mygtuką, gimė paties renginio pavadinimo – „Restart“ – idėja. Kartkartėmis kiekvienam žmogui reikalingas savitas perkrovimas. Bėgančiam, skubančiam,  atsiskaitymams besiruošiančiam jaunam žmogui, kuris Vilniuje susilaukia galybės veiklos pasiūlymų, norime pasiūlyti paspausti „restart“ mygtuką ir atsinaujinti. Visą vidinį turinį perkrauti tam, kad viskas, ką turi, veiktų greičiau ir sklandžiau nei iki tol.

Atsižvelgus į Vilniaus akademinės sielovados centro organizuojamas veiklas, atrodo, kad Bažnyčia vis labiau siekia priartėti prie jauno žmogaus, tapti jam pažini. Visgi jaunam žmogui neretai svarbūs kiti dalykai – santykiai su draugais, studijos, darbai, laisvalaikis. Kyla klausimas: kuo tikėjimas gali būti svarbus jaunam žmogui?

Atsinaujinimo dienos organizatoriai: kun. Mindaugas Bernotavičius, Kristina Žaldokaitė ir Matas Macevičius. Nuotraukos autorius Robert Dakševič

Kun. Mindaugas: Tikėjimas neleidžia pamiršti, kad ne žmogus yra gyvenimo šeimininkas. Tiesa, žmogus dalyvauja savikūros procese, gali siekti tapti  panašus į Dievo paveikslą, priimdamas vienus ar kitus sprendimus. Tikėjimas svarbus tuo, jog suteikia gaires, ypač moralines, kaip gyvenime derėtų elgtis. Žmogus yra visiškai laisvas pasirinkti, ką nori, tačiau tikėjimas pasiūlo tam tikrą gyvenimo būdą, kuris daro jį geresnį, šventesnį. Kiekvienas turi galimybę matyti, kaip atrodo jo gyvenimas tikint ir kaip atrodo – neturint tikėjimo. Gyvenime susiduriama su daugybe situacijų, kai žmogus pajunta, kad dvasinė realybė iš tikrųjų yra reali. Tai patiriama ne tik per netektis, bet ir suvokiant, atpažįstant dvasinį pradą, kuriame jaučiame dalykus, iriamės į gilumą, kai apmąstome tą, apie ką nėra lengva dalintis su kitais žmonėmis. Tokioje dvasinėje gilumoje ir gimsta Dievo ieškojimas, pirmoji malda. Atsinaujinimo diena, skirta maldai, atliepia siekį pasimokyti, kaip bendrauti su dvasine realybe, ypač, kaip bendrauti su mūsų Kūrėju – Dievu.

Kuo Atsinaujinimo dienos skiriasi nuo kitų VASC studentams skirtų renginių? Kuo svarbus, ypatingas pasirinktas renginio formatas?

Kristina: Iš tikrųjų bandome aprėpti kuo daugiau dimensijų, ne tik dvasinę. Visų pirma Atsinaujinimo diena skirta maldai, todėl siūlome dalyviams išgirsti apie ją, padiskutuoti, išbandyti skirtingų maldos būdų, patirti, kuo jie skiriasi, pamąstyti, kada Dievas mane prakalbina lengviausiai. Antra, šeštadienio pusdienis gali būti kaip galimybė pabūti su kitais jaunais žmonėmis, pasidalinti geru žodžiu, padiskutuoti tam tikromis temomis. Tai naujų pažinčių, draugų ar net diskusijos oponentų atradimų laikas. Svarbu Atsinaujinimo dieną intelektualus ugdymas. Už skirsimą laiką dėkojame  pranešėjams, sutikusiems vesti konferencijas, padėsiančias stiprinti ir gilinti žinias apie maldą, ieškoti atsakymų, diskutuoti. Ne mažiau svarbu per renginį skambėsianti muzika. Džiaugiamės giedotojais, kurie giesmėmis palydės maldos momentus. Bus galima prisijungti prie šlovinimo giesmių, tokiu būdu patiriant dar vieną maldos būdą. Kavinėse matydami būrius jaunų žmonių, apsikabinusius kavą ir asmeninį kompiuterį, neatsilikdami nuo mados, siūlysime dalyviams kavos ir arbatos. Be to, svarbi aktualija kiekvienam studentui – nemokamų pietų galimybė, todėl prašome dalyvius registruotis iš anksto, kad visiems visko užtektų.

Pirmosios Atsinaujinimo dienos tema skirta maldai. Kas lėmė tokį temos pasirinkimą?

Kun. Mindaugas: Galvodami apie Atsinaujinimo dieną, klausėme studentų, kurioje temoje jie norėtų pagilinti žinias, turi daug klausimų, abejonių. Dauguma studentų pripažino, kad jiems būtų įdomu daugiau sužinoti apie maldą. Kiekvienas katalikas turi maldos patirtį, todėl tema pasirodė svarbi ir galinti būti aktuali kiekvienam jaunuoliui.

Grynindami temą mąstėme, jog nemažai žmonių susiduria su klausimu, kiek Dievui reikia maldos iš besimokančio, daug veiklos turinčio studento, gal užtenka truputėlio maldos, o gal reikia labai daug. Gal pats klausimas, kiek reikia melstis, kad Dievas būtų manimi patenkintas, nebūtinai yra teisingas, o veikiau provokuojantis, kontroversiškas. Pirmosios konferencijos metu kun. Kęstutis Dvareckas šį klausimą nagrinės pasidalindamas savo asmeniniu liudijimu.  Antroji konferencija, susijusi su jauno žmogaus abejone, ar mano malda išklausoma. Galbūt prašymas maldoje yra ne pati svarbiausia, o tik viena iš kitų svarbių maldos dalių. Šią temą nagrinės pranciškonas kun. Arūnas Peškaitis OFM. Konferencijų pranešėjai kvies mąstyti apie maldą, tačiau nesuteiks galutinių žinių, nes malda yra asmeniškai patiriamas santykis su Dievu. Taigi konferencijos kvies mąstyti, suteiks impulsus gilintis į save.

Popietinė dalis numatoma praktiniam bandymui susipažinti su skirtingais maldos būdais. Suplanuoti penki teminiai užsiėmimai, kurių metu bus pasakojama apie skirtingas maldos tradicijas, o per kiekvieną užsiėmimą pateiktas nedidelis konkretaus maldos būdo pasiūlymas, pavyzdžiui, po pristatytos jėzuitiškos maldos tradicijos bus pateikiamas Ignaco Lojolos paliktas sąžinės peržvalgos metodas.

Po teminių užsiėmimų melsimės vakarinę Dievo tautos liturginių valandų maldą, tokiu būdu pristatysime dar vieną savitą maldos metodą. Po to vyks Adoracija su giesmėmis. Atsinaujinimo dieną vainikuos Vilniaus arkivyskupo G. Grušo aukojamos šv. Mišios.  Per pamokslą išgirsime arkivyskupo rengiamą mokymą apie Eucharistiją, kodėl ji įvardijama kaip viso Bažnyčios gyvenimo versmė ir viršūnė bei yra laikoma pačia aukščiausia maldos forma.

Šeštadienį vyksianti Atsinaujinimo diena, tikimasi, taps kelių renginių ciklo dalimi. Daugiaplanis renginys reikalauja didelio organizuotumo, pastangų. Esate pagrindiniai Atsinaujinimo dienos organizatoriai, pasidalinkite, su kokiais sunkumais susidūrėte beplanuodami šią dieną, kokios jūsų baimės?

Kun. Mindaugas: Pirmiausia, pats didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame, yra studijuojančių jaunuolių pasiekiamumo klausimas. Mūsų veiklų laukas vis dar nėra iki galo aiškus. Jame galima sutikti ir jau susituokusių žmonių, kurie galbūt dar tik neseniai baigė universitetą, ir tų, kurie ruošiasi studentiškam gyvenimui. Tad esminis tikslas ir iššūkis – pasiekti konkretų mūsų adresatą.

Kristina: Trokšdami pasiekti tikslinį adresatą, keliame sau tikslą būti aktualiems. Rasti temas ir būdus kalbėti taip, kad būtum aktualus, įdomus, taptum išgirstas. Jaudinomės dėl nelietuviško pačių Atsinaujino dienų pavadinimo „Restart“. Po to galvojome temas, kurios provokuotų, keltų nepatogumą. Kartais gili, išieškota katalikiška komunikacija gali nepasiekti studento. Tylus išminties balsas pasimeta tarp rėksmingų antraščių, todėl siekėme patys per daug neatitoldami nuo Bažnyčios tradicijos prabilti aktualia, šiuolaikiniam jaunam žmogui girdima, suprantama kalba. Tai lieka iššūkiu ir liudija mūsų baimę likti nesuprastiems, neaktualiems tiems, kuriuos mes pasieksime.

Vilniaus akademinės sielovados centro nuotrauka

Kokią matote galimą Atsinaujinimo dienų ateities viziją, kokie jūsų lūkesčiai dėl šio renginio?

Kun. Mindaugas: Renginys labiausiai skirtas jau tikintiems žmonėms, tikinčiam jaunimui, kuris nori save ugdyti. Tačiau jame dalyvaujantis žmogus, kuris neturi didelės tikėjimo patirties, gali būti nustebintas, susipažinęs su jauna tikinčių žmonių bendruomene, su žmonėmis, kurie yra linksmi, protingi, studijuojantys įvairiuose universitetuose, kolegijose, kuriems tikėjimas yra kasdienybės palydovas ir stiprintojas. Tokie renginiai gali sugriauti daug nuo tikėjimo atitolusių jaunų žmonių stereotipų. Tikimės, kad renginys ilgainiui augs, pritrauks vis daugiau studentų, galbūt tokios Atsinaujinimo dienos galėtų tapti tradicija.  Norėtume, kad keletą kartų per metus organizuojamos dienos, kai galima susiburti ir gilinti įvairius tikėjimo aspektus, susitikti su kitais jaunais tikinčiaisiais ir išgyventi mažą tikėjimo šventę, prigytų Vilniuje.

Birželį Vilniuje vykusios Lietuvos jaunimo dienos prasidėjo studentus sudominusia Akademine diena, atsinaujinęs VASC organizuoja vis daugiau studijuojantiems jaunuoliams skirtų renginių. Kaip vertinate, ar galima pastebėti tam tikrą katalikiškumo proveržį tarp jaunimo?

Kristina: Atsinaujinęs Akademinės sielovados centras žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Bandome pasiekti ir pakedenti studentiją, išnaudodami tas galimybes, kurias turime. Jei proveržis įvyks, jis yra Dievo valioje. Kol kas judame mažyčiais žingsneliais, ne paslaptis, kartais susidurdami su skepticizmu, klausimais, kam jūs čia reikalingi, ką jūs čia siūlote. Tad darbas akademinėje sielovadoje yra lėtas, nuolankus ir paprastas, kupinas noro patarnauti ir pasiekti ieškantį ir tikėjimu besidomintį jaunuolį. Potencialiai proveržis galbūt ir įmanomas, tačiau dirbant jaunimo sielovadoje supranti, kad tai yra lėtas procesas. Tikras giluminis atsivertimas įvyksta iš asmeninės pažinties su Dievu, o tokie dalykai nevyksta tūkstančiais.

Jaunas tikintysis neretai studijose susiduria su nuo tikėjimo atitolusiu žmogumi, gali turėti mažiau religingų draugų. Gal galėtumėte pasidalinti patarimu, kaip pakviesti pažįstamą/draugą į renginį, jeigu jis katalikiškas?

Kristina: Atsinaujinimo dienų pavadinimas „Restart“, ne primygtinai krikščioniškas, pasirinktas neatsitiktinai. Asmeniškai bičiulį kviesčiau ateiti pasiklausyti būtent  konferencijų, po to užsiminčiau apie laukiančius nemokamus pietus. Atsinaujinimo dienos pradžia neabejotinai verta dėmesio. Diena yra galimybė ne tik praturtinti žinias, bet ir išgirsti dviejų skirtingų pranešėjų istoriją, asmeninį liudijimą, užduoti jiems klausimų, padiskutuoti. Renginys iš tikrųjų gali būti matomas kaip asmeninis persikrovimas – visada lieka galimybė, jei nepatiks, išeiti.  Kviečiant pažįstamą reikia neprarasti žaismingumo ir laisvės.

Kun. Mindaugas: Kartais jauni žmonės į renginius ateina dėl draugiškumo, nes jiems smagu praleisti laiką su draugu, tad pats pakvietimas priklauso nuo draugystės stiprumo. Jei turi labai gerą draugą, jam bus įdomu, ką veiksi šeštadienį, jis pasidomės, kodėl nusprendei eiti į tokį renginį, galbūt net norės prisijungti. Kvietimas tarsi savotiškas iššūkis kviečiančiajam, suvokiamas kaip proga paliudyti tikėjimą, pakviesti į renginį, kuriame gal išgirsi kažką įdomaus, tačiau niekas nevers tapti aktyviu krikščioniu. Pats siūlymas yra vertingas ne tik tam, kuriam siūloma, bet ir siūlančiam jaunuoliui, kuris, būdamas laisvas tikėti, svarstys, kodėl turiu bijoti pasiūlyti, jei tikėjimas yra brangiausias perlas mano gyvenime.

Atsinaujinimo dienos „Restart“ programa