Maestra Mūza Rubackytė. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Lapkričio 11–25 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis, kurį daug kas vadina jo sumanytojos ir meno vadovės Mūzos Rubackytės festivaliu. Kupina originalių idėjų ir reikli renginio programos kokybei, festivalio meno vadovė laiko aukštai iškeltą fortepijono šventės kartelę ir kaskart klausytojus apdovanoja neišdildomais muzikos įspūdžiais.

Jubiliejinis – Penktasis – Vilniaus fortepijono festivalis turi kuo didžiuotis. 2009 m. prasidėjęs ir kas dvejus metus vykstantis fortepijono muzikos forumas nuo pat pradžių puoselėja misiją Lietuvos publiką supažindinti su stipriomis fortepijono asmenybėmis, rodyti aukščiausią pianistų meistriškumą ir skirtingų fortepijono mokyklų patirtį, pristatyti Lietuvos publikai tarptautines muzikos meno aktualijas. Festivalio atbalsių gausu ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių – Prancūzijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos – žiniasklaidoje. Festivalio istorijoje jau yra 28 koncertai ir 4 meistriškumo kursai, koncertuose pasirodė 29 pianistai iš 19 šalių.

Šiemet festivalyje ketinama surengti 9 koncertus, juose laukiama pasirodant 15 pianistų iš 12 šalių, pirmą kartą veiks muzikologų dirbtuvės. Klausytojams bus pasiūlyta įvairių žanrų fortepijono muzikos koncertų – rečitalis, trigubas rečitalis, trys dvigubi rečitaliai, trys solistų pasirodymai su orkestrais, vienas koncertas visai šeimai, o jame – pažintis su talentingu Lietuvos jaunimu.

Festivalis pristatys naujas žvaigždes, ateities pianistus pačioje jų kelio pradžioje. Unikalu, kad viename festivalyje bus surinkta rinktinė solistų – garsiųjų Klivlando, Pretorijos, Utrechto, Chopino, Rubinsteino konkursų laureatų – puokštė. Subūręs įvairių šalių ir kartų pianistus, šiemet festivalis kvies per muziką apmąstyti aktualią pakeleivių temą.

Pasak Mūzos Rubackytės, pakeleiviai gvildens filosofinę kultūros tęstinumo temą. „Vienatvė yra pianisto gyvenimo dalis, tačiau mums lemto kelio negalime nueiti be pakeleivių. Šių metų festivalyje pristatysime jums įvairius pakeleivių tandemus: kompozitorių ir atlikėjų, įkvėpėjų ir įkvėptųjų, varžovų ir partnerių, laimėtojų ir pralaimėtojų, mokytojų ir mokinių... Festivalyje tvyros ieškančio savo kelio amžino keliauninko – klajūno (wanderer) – įvaizdis.

Judėjimo ir variacijų dosni pakeleivių dvasia įkvėps visus Vilniaus fortepijono festivalio koncertus. Džiugu, kad atlikėjai jautriai atsiliepė į prašymą programose atspindėti festivalio temą, kiekvienas jų pasiūlė mums savo pakeleivių viziją. Po dviejų savaičių klajonių po pasaulio muzikos ir pasąmonės platybes festivalio pabaigos koncertas grąžins į Lietuvos atlikėjų interpretuojamą artimos geografijos muziką. Linkiu visiems įsimintinų muzikinių potyrių ir nuostabios kelionės!“ – sako M. Rubackytė.

Taigi festivalis aktualizuoja idėją apie kūrybinį pianistų susitikimą, kompozitoriaus ir atlikėjo, kompozitoriaus ir jo transkripcijų autoriaus, mokytojo ir mokinio bendradarbiavimą – tai partnerystė muzikoje, skatinanti ir atsiskleisti naujus talentus, ir atsirasti naujiems muzikos šedevrams. Pasak ispanų poeto Antonio Machado, „Kelias nutiesiamas einant“, – ši mintis tapo šiųmečio festivalio moto.

Festivalio pradžios koncerte lapkričio 11 d. pasirodys maestra Mūza Rubackytė, Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO) diriguos italų batutos meistras, Londono Karališkojo operos teatro dirigentas Renato Balsadonna. Programoje „Išganingoji meilė“ – romantikų Richardo Wagnerio, Franzo Schuberto–Ferenco Liszto ir Hectoro Berliozo šedevrai, muzikos garsais bylojantys apie vieną tauriausių jausmų. Programos ašis – fantazija „Klajūnas“. Ši F. Schuberto fortepijoninė fantazija taip pakerėjo vengrų kompozitorių F. Lisztą, kad paskatino ją aranžuoti fortepijonui ir orkestrui. Muzika byloja apie amžiną ieškojimą ir klajūno dalią, o meilė – tai ilgesys ir ramybė, troškimas sustoti ir pailsėti bei sugrįžti į tolimą gimtąją šalį. Ši Lietuvoje pirmą kartą atliekama F. Schuberto kūrinio versija – tarsi fortepijoninis koncertas.

Lapkričio 12 d.festivalį pratęs koncertas visai šeimai, o jame su maestra M. Rubackyte ir ilgamečiu jos scenos partneriu Valstybiniu Vilniaus kvartetu scenoje pasirodys Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo globojami jaunieji talentai: pianistai Simonas Miknius ir Kasparas Mikužis, smuikininkės Agnė Gečaitė ir Ugnė Liepa Žuklytė, baleto šokėja Rūta Karvelytė. Koncertą ves ir su jaunaisiais talentais publiką supažindins muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli.

Šiųmetis festivalis pažers intriguojančių rečitalių. Lapkričio 14 d. dvigubame rečitalyje išgirsime 2003 m. Klivlando tarptautinio pianistų konkurso nugalėtoją Kotaro Fukumą (Japonija) ir 2016 m. UNISA tarptautinio pianistų konkurso Pretorijoje nugalėtoją bei 2017 m. A. Rubinsteino konkurso Tel Avive antros vietos prizininką Danielį Ciobanu (Rumunija). Atlikėjai pristatys fortepijoninių kūrinių programą, kurios koncepcijai pasirinko apibūdinimą „Iš tamsos į šviesą“. Tai tarsi muzikos garsų kelias, prasidedantis 1802 m. parašyta Ludvigo van Beethoveno fortepijonine sonata „Audra“ – šio Vienos klasiko gana liūdno gyvenimo laikotarpio liudininke – ir vedantis džiaugsmingo varpų skambesio link Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliuose“.

Lapkričio 16 d. dvigubą rečitalį „Liszto harmonijos“ atliks ištikimo festivalio partnerio – Tarptautinio Utrechto F. Liszto pianistų konkurso 2017 – nugalėtojai: Dina Ivanova iš Rusijos (III vieta) ir Alexanderis Ullmanas iš Didžiosios Britanijos (I vieta). Abu atlikėjai šį vakarą klausytojus panardins į neišsemiamą F. Liszto muzikinių minčių vandenyną, skambės įvairių metų šio fortepijono muzikos genijaus kūriniai, priminsiantys F. Liszto daugiabriauniškumą. Jis visoks – šėtoniškai virtuoziškas, mistinis, futuristiškas, panteistinis, pamaldus, vengriškas... Listomanų pelnytai tituluojamas fortepijono karaliumi!

Lapkričio 18 d. festivalio klausytojų dėmesys bus atkreiptas į galimą talento daugiabriauniškumą. Koncerte „Fortepijono ir batutos maestro“ su Lietuvos kameriniu orkestru muzikuos pianistas, dirigentas, pedagogas maestro Andrea Bonatta (Italija), pasirodantis Romos, Berlyno, Prahos, Paryžiaus, Maskvos, Šanchajaus, Pekino, Hanojaus ir kitose koncertų salėse. Jis yra įrašęs visus Johanneso Brahmso kūrinius fortepijonui, taip pat puikius kritikų atsiliepimus pelniusias kompaktines plokšteles, skirtas F. Liszto ir F. Schuberto kūrybai. Didelio susidomėjimo sulaukė A. Bonattos knyga apie J. Brahmso fortepijoninę kūrybą. Daugelį metų A. Bonatta groja Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertus nuo fortepijono diriguodamas orkestrui. Vilniaus fortepijono festivaliui maestro pasiūlė būtent šio kompozitoriaus kūrinių programą, tad vieną vakarą filharmonijos scenoje karaliaus Mozartas!

Net trigubas rečitalis nuskambės lapkričio 19 d., tądien koncertas išsiskirs itin plačia stilistine skale (kūriniai nuo Johanno Sebastiano Bacho iki šiuolaikinio autoriaus Nikolajaus Kapustino) ir prasminga tema. Tai – variacijos: ir kaip muzikos forma, ir plačiąja prasme – vystymosi, evoliucijos, kaitos, judėjimo laike atspindys. Tokios temos kontekste susipažinsime net su trijų kartų pianistais vienoje scenoje. Koncerte „Trys pianistų kartos: pedagogai ir jų auklėtiniai“ muzikuos viena ryškiausių dabarties scenos žvaigždžių – Ilana Vered (Izraelis), kaip atlikėjas ir pedagogas garsėjantis Sasha Starcevichius (JAV) bei jo mokinys ir I. Vered globotinis Tristanas Teo (Kanada).

Lapkričio 21 d. dvigubo rečitalio „Nesustabdysi žvaigždžių kilimo“ intriga – du solistai, kurių kilimo nesustabdė 2015 m. tarptautiniuose konkursuose nelaimėti laureatų vardai. Po poros metų abu pelnė aukščiausius apdovanojimus prestižiniuose konkursuose. Scenoje pasirodys 2015 m. Hamamatsu tarptautinio pianistų konkurso pusfinalio diplomantas, 2017 m. Pirmojo tarptautinio Shigeru Kawai pianistų konkurso nugalėtojas Kenji Miura (Japonija) ir 2015 m. Tarptautinio F. Chopino konkurso Varšuvoje finalistas, 2017 m. A. Rubinsteino konkurso Tel Avive nugalėtojas Szymonas Nehringas (Lenkija).

Rečitalių kulminacija taps lapkričio 23 d. koncertas „Romantikų puota“, skambins svečias – prestižinio Long-Thibaud konkurso laureatas pianistas Bertrand’as Chamayou (Prancūzija), koncertuojantis tokiose salėse kaip „Théâtre des Champs Elysées“, Lincolno centras, „Wigmore Hall“ ir kt. Savo rečitalyje Vilniuje pianistas pateiks itin virtuozišką ir sudėtingą romantinės muzikos programą, kurioje, greta originalių opusų, žėrės užburiančios F. Liszto transkripcijos.

Šis žanras yra vienas įstabiausių pavyzdžių, kai kūrėjai tampa tikrais pakeleiviais, besidalijančiais bendromis vertybėmis, kūrybos idėjomis, skleidžiančiais muzikos grožį. Kaip auksinė gija ši tema driekiasi per visą festivalį ir tarsi nutiesia tiltą tarp atidarymo koncerte skambančios Schuberto–Liszto Fantazijos „Klajūnas“ fortepijonui iki šiame koncerte B. Chamayou atliekamo Schuberto „Klajūno“ („Wandererfantasie“, D. 760) fortepijonui originalo.

Lapkričio 25 d. festivalio pabaigos koncerto simbolinis pavadinimas „Į plačius vandenis“ byloja apie šį vakarą scenoje muzikuosiantį jauną lietuvių atlikėją Igną Maknicką. Nuo devynerių metų iki šiol jaunojo pianisto, Pirmojo nacionalinio konkurso „Lisztofonija“ laureato asmenybę ir interpretacinį braižą nuosekliai formuoja ir globoja profesorė M. Rubackytė, bene dešimtmetį atlikėją remia Lietuvos M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“.

Šiuo metu I. Maknicką studijų kelias atvedė į Londono Karališkąją muzikos akademiją, prof. Joannos MacGregor klasę. Vakaro programoje – LNSO ir maestro Martyno Staškaus atliekama suomių kompozitoriaus Jeano Sibeliaus simfoninė muzika ir viena iš fortepijono technikos viršukalnių vadinamas lenkų romantiko Fryderyko Chopino Antrasis fortepijoninis koncertas.

Danielis Ciobanu.
Kataro Fukuma. M. Hiraga nuotr.
Kenji Miura.
Andrea Bonatta. Emanuele Tortora nuotr.
Szymonas Nehringas. Barteko Barczyko / „Ludwig van Beethoven Association Archive“ nuotr.
Bertrand'as Chamayou. Marco Borggreve / „Warner Classics“ nuotr.
Ignas Maknickas. Irmanto Gelūno nuotr.