Apie būsimą motinystę ir moteriškas abejones kalbamės su baleto šokėja Kristina Tarasevičiūte.

Didžiausią abejonę moteriai kelia klausimas, ar sugebės būti gera mama. Nors motinystei jaučiasi subrendusi, prisipažįsta, jog net ir tokiomis aplinkybėmis greičiausiai tai vis tiek būtų šokas. 

Kristina, jeigu šiandien sužinotum kad laukiesi?

Jeigu šiandien sužinočiau, kad laukiuosi, būčiau be galo laiminga. Nes jaučiu, kad gal jau ir metas. Aš pakankamai pasitikiu savimi ir jaučiu, kad jau galėčiau.

Kaip šią žinią praneštum artimiesiems?

Aš šito nežinau (šypsosi). Net niekada nebandžiau galvoti apie tai. Aš neįsivaizduoju. Mano draugės, kurios jau turi vaikelius, pasakoja, kad tai buvo beprotiškas stresas. Buvo stresas pasakyti savo vyrui, savo draugui, bet didžiausias stresas pasakyti savo tėvams.

Aš tikrai neturiu scenarijaus, nei kada nors planavau, bet streso bus, čia faktas. Juk tai yra gyvenimo įvykis.

Dažna moteris abejoja, ar pasakyti savo vyrui, ypač, kai santykiai nėra geri. Ką tu patartum?

Aš visada sakau, kad tai moters kūnas, todėl tai ir yra moters sprendimas, bet nepasitarti ir sprendimą priimti vienai nebūtų pats geriausias variantas. Aš, pavyzdžiui, esu degtukas. Nepasitarusi dažnai priimu labai keistų sprendimų, nes tuo momentu tiesiog degu. Todėl kalbėjimas padeda išvengti impulsyvumo, nepamatuotų sprendimų.

Aišku, kiek žmonių, tiek scenarijų, bet mano patarimas būtų pakalbėti su visais. Jei ne su vyru, tai su artimaisiais. Galbūt pati asmeniškai ne taip matai savo situaciją. Nes nepamirškim, kad, kai jau laukiesi, keičiasi tiek psichologija, tiek fizinė būsena, ir tai turi įtakos sprendimams, kurie gali būti esminiai gyvenime ir dėl kurių vėliau gali labai gailėtis. Todėl neskubėti ir pasitarti yra svarbu.

O kas tau keltų didžiausių abejonių ir nerimą?

Jeigu atvirai, abejočiau nuoširdžiai, ar sugebėsiu būti gera mama. Aš apskritai dažnai savimi abejoju. Bet visa nėštumą labiausiai išgyvenčiau dėl to, ar man pavyks, kaip čia viskas bus, ar susidorosiu. Visa tai dėl labai atsakingo požiūrio į nėštumą. Su tuo susiduria daugelis moterų.

Dabar aš taip galvoju, bet juk viskas prasideda tada, kai gimsta vaikelis. Tada tampi mama. Ir abejoti nėra laiko.

Ar svarbus socialinis statusas, santuoka?

Svarbiausias yra saugumo jausmas. Galvoju, kad jis nevisiškai priklauso nuo finansų. Bazę turėti gal ir gerai, bet jei turi palaikančius artimuosius, vyrą, turi bendrą tikslą, žinai, kur einate, tai tas bendrumo jausmas vaikeliui sukurs saugumą. Jei nėra ryšio tarp žmonių, nepadės nei santuokos, nei turtai, nei sutartys. Tą ryšį ir saugumo jausmą moteris gali sukurti ir pati. Svarbiausia vaikui – emocinė aplinka. Jei suaugusieji jos nesugeba sukurti, nei santuoka, nei pinigai neišgelbės.

Pažiūrėkim kartais, kokios laimingos šeimos, kurios gal neturi tiek daug pinigų, bet jie turi bendrą tikslą, tikėjimą, nuoširdumą ir atsakomybę. To labiausiai reikia į šį pasaulį atkeliaujančiam vaikui. 

Ką galėtumėte patarti moteriai, kuri dabar, šią akimirką sužinojo, kad laukiasi?

Tikrai pabendrauti su šeima. Jei kyla tarpusavio problemų su vyru, pasakyti mamai, sesei, tetai, krikšto mamai, kam nors. Tikrai siūlau kalbėtis su aplinkiniais, draugais, kuriais pasitikite. Jei tokių nėra ar neturite, kreipkitės į profesionalus, pavyzdžiui, Krizinio nėštumo centrą.

Sužinojus tokią žinią apima begalės emocijų, ir sprendimai tų emocijų fone gali būti neteisingi, todėl svarbu nenuspręsti nepasitarus, pasiklausyti aplinkinių žmonių nuomonės. Rekomenduoju nėštumo nebijoti ir jo neslėpti.

Šis straipsnis – „Krizinio nėštumo centro“ – nevyriausybinės organizacijos, įkurtos padėti moterims, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę ir su tuo susijusius sunkumus – vykdomos socialinės kampanijos „Leiskime stebuklams vykti“ dalis.