Liudviko Žiugždos nuotrauka

Karys turi būti parengtas kovoti visokiomis gamtos ir klimato sąlygomis, todėl šauktiniai turėtų tarnauti ne 9, o 12 mėnesių, mano gynybos analitikas Audrius Bačiulis. Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas LRT.lt teigia, kad trumpesnę privalomąją pradinę karo tarnybą leidžia turėti mišrus kariuomenės komplektavimo modelis. „Per šį laiką kariuomenei pavyksta paruošti pėstininką ar kitas sąlyginai nesudėtingas pareigas eiti gebantį karį“, – aiškina kariuomenės vadas.

2015 m. vasarį šalies prezidentė po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio paskelbė, kad 5 metų laikotarpiui šalyje sugrąžinama privalomoji karinė tarnyba, kasmet atrenkant tarnauti po tris tūkstančius 18–26 m. amžiaus vyrų.

Uždarose grupėse tarp specialistų kalbama, kad greitu metu gali būti įvestas ir visuotinis šaukimas į kariuomenę. Vis dėlto kol kas tai – tik kalbos ir situacijos stebėjimas. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis yra teigęs, kad apie visuotinį šaukimą būtų galima kalbėti nuo 2020-ųjų ar 2021-ųjų.

Grąžinant šauktinius nutarta, kad tarnyba truks devynis mėnesius, ją atlikusiems jaunuoliams suteikiamos valstybės garantijos studijuojant ir įsidarbinant. Tačiau kai kurių gynybos analitikų manymu, tarnybos laiką reikėtų ilginti.

„Karys turi būti parengtas kovoti visomis gamtos ir klimato sąlygomis. Tam reikalingas pavasaris, vasara, ruduo ir žiema. Jei jis tarnauja 9 mėnesius, vienas metų laikas iškrenta. Antra – kelių mėnesių neužtenka profesijai visiškai įvaldyti. [...] Taigi 12 mėnesių yra minimalus terminas, per kurį pilnai parengiamas karys – visavertis naujokas. Vakarų Europoje būdavo įprasta tarnauti nuo metų iki pusantrų, dveji metai labiau būdingi Rytų blokui“, – LRT.lt kalbėjo A. Bačiulis.

Kiek nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba trunka kitose valstybėse?

Estijoje – nuo 8 iki 11 mėn., priklausomai nuo tarnybos specifikos.

Danijoje – nuo 4 iki 12 mėn., priklausomai nuo specialybės.

Ukrainoje – 18 mėn.

Suomijoje – nuo 6 iki 12 mėn., priklausomai nuo specialybės.

Graikijoje – 6–12 mėnesių. 

Norvegijoje – 12–19 mėn. (nuo 2015 m. šaukiamos ir moterys).

Austrijoje – 6 mėn.

Danijoje – 4–12 mėn.

Švedijoje (nuo 2018 m. sausio 1 d. Bus šaukiamos ir merginos) tarnybos trukmė bus nuo 9 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo to, į kokias pajėgas šauktinis bus paimtas.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Gediminas Vitkus sako, kad tarnybos trukmė valstybėse skirtinga, nes dėl jo sprendžia kariškiai, atsižvelgdami į tai, kokio parengimo kariams reikia, kokia naudojama ginkluotė, ką reikia išmokti ir įsisavinti.

„Ne visiems kariams metų laikai ir svarbūs. Jei sėdi prie kompiuterio ir suvedinėja skaičius, metų laikas būna visiškai nereikšmingas. Kartais mes karį suprantame labai supaprastintai – kad jis rausia žemę, laksto ir sprogdina granatas, bet iš tiesų karyba dabar visai kitokia.

Kaip reaguotų jaunuoliai, jei tarnybos laikas būtų ilginamas? Esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai, turbūt nesureaguotų neigiamai, bet vėliau gali būti ir nepatenkintų. Devyni mėnesiai yra visai neblogas laikas psichologiškai, o metai jau gali pasirodyti daug“, – aiškina G. Vitkus.

Savo ruožtu gynybos analitikas A. Bačiulis primena, kad dar prieš sugrąžinant šauktinius buvo baiminamasi, kad jaunuoliai nenorės kariauti, tačiau iki šiol užteko atėjusiųjų tarnauti savo noru.

„Atsiminkime, kaip viskas vyko – buvo sukurtas įvaizdis, kad šauktiniai neva nenorės tarnauti, slapstysis nuo tarnybos, kad čia baisu. Todėl kariuomenė pasistengė sudaryti visas įmanomas komforto sąlygas – geros išmokos, geras aprūpinimas, naujausi ginklai ir minimaliausias tarnybos laikas. Visi baubai, kuriais patys save gąsdinome, pasirodė išgalvoti: visi mielai eina tarnauti, tikro šaukimo taip ir nebuvo. O perėjimas prieš 12 mėnesių tarnybos yra būtinas ir savaime suprantamas“, – LRT.lt komentavo A. Bačiulis.

J. V. Žukas: ilgiau tarnaudami, sukauptų daugiau žinių ir patirties

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas LRT.lt primena, kad nuostata, jog nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT) trunka 9 mėnesius, Karo prievolės įstatyme įtvirtinta dar 2011-aisiais, o pradėta taikyti praktikoje 2015 m., atnaujinus šaukimą į NPPKT.

Šios tarnybos eigoje karo prievolininkas turi išmokti karo tarnybos ir karybos teorijos pagrindus, įgyti individualių kario įgūdžių (valdyti jam priskirtą ginklą, orientuotis vietovėje, taktiškai judėti mūšio lauke, vykdyti atitinkamas komandas, įvairiais būdais palaikyti ryšį ir pan.) bei mokėti juos pritaikyti veikiant padalinio (skyriaus, būrio, kuopos) sudėtyje.

„Žinoma, kuo ilgiau kariai tarnautų, tuo daugiau patirties ir žinių sukauptų. Žiūrint tokiu kampu atrodytų, kad NPPKT turėtų būti kuo ilgesnė, tačiau mūsų tikslas yra ne toks. Noriu pabrėžti, kad pareigybes, kurios reikalauja aukštesnės karių kvalifikacijos ir daugiau patirties, Lietuvos kariuomenėje paprastai užima profesinės karo tarnybos kariai, kurių turime apie tris kartus daugiau nei šauktinių.

Taigi mišrus kariuomenės komplektavimo modelis mums leidžia turėti pakankamai trumpą NPPKT, o norinčius toliau tobulėti ir tęsti tarnybą kariuomenėje, mes mielai priimame į profesinę karo tarnybą. Turiu pasakyti, kad tokių jaunuolių nuo 2015 m. kasmet būna vis daugiau“, – LRT.lt kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Pasiteiravus, kaip jis vertintų gynybos analitikų siūlymus ilginti tarnybos laiką, J. V. Žukas atsakė: „Diskusijų ir nuomonių yra įvairių, tai natūralu. Pasikartosiu, paruošti pėstininką ar kitas sąlyginai nesudėtingas pareigas eiti gebantį karį per 9 mėnesius mums praktiškai pavyksta. Jei dalinius komplektuotume vien šauktinių karių pagrindu, tuomet išties turėtume galvoti apie diferencijuotą NPPKT trukmę pagal karinių specialybių specifiką, kaip tai daroma kai kuriose kitose šalyse.

Lietuvos kariuomenėje rengdami šauktinius orientuojamės tik į sąlyginai nesudėtingas specialybes, tad ir NPPKT trukmę turime atitinkamą. Atlikę NPPKT karo prievolininkai yra arba įrašomi į kariuomenės parengtąjį rezervą, arba savo noru tęsia aktyvią tarnybą kaip profesinės karo tarnybos kariai. Tokiu būdu užtikriname ir pakankamai gerą kariuomenės dalinių sukomplektavimą, ir spartų parengtojo rezervo augimą.“

Po 9 mėnesių NPPKT kariai, išleidus juos į atsargą, įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir karo prievolininkų registrą. Vėliau kartą per penkerius metus jie šaukiami į 20–30 dienų trukmės kartotinius mokymus ir pratybas, organizuojamas Lietuvos kariuomenės vado nustatyta tvarka. 

2015 m. jaunuolių, pašauktų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, buvo 3010, 2016 m. – 3000, 2017 m. numatyta 3537. Kitais metais planuojama pašaukti 4 tūkst. karo prievolininkų, t. y. didinti 463.

LRT logotipas