Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Jau trečius metus iš eilės Lenkų diskusijų klubas kvietė lietuvius ir lenkus bendrai švęsti Lenkijos nepriklausomybės dieną. Neformalioje „Piano Man“ aplinkoje vykusiame susitikime dalyvavę svečiai iš Lenkijos – analitikas ir televizijos žurnalistas Witoldas Juraszas bei portalo „Przegląd Bałtycki“ vyr. redaktorius Kazimierzas Popławski – linkėjo, kad dvišaliai valstybių santykiai būtų tokie, kokie jie yra tarp mūsų visuomenių.

„Didžiausia valdančioji Lenkijos partija „Teisė ir teisingumas“ (lenk. Prawo i Sprawiedliwość) ir prezidentas Andrzejus Duda, kurio rankose – bent jau simboliniu lygmeniu – yra „Trijų jūrų“ projektas, bando vystyti šią koncepciją. Ar tai pavyks – priklausys nuo to, kaip klostysis dvišaliai lietuvių ir lenkų santykiai. „Trijų jūrų“ koncepcija remiasi susisiekimo bei energetinio saugumo klausimais, komunikaciniais projektais, kurie be gero dvišalio bendradarbiavimo neturi ateities. Tai sudaro pagrindą bendram Lenkijos ir Baltijos šalių saugumui, o būtent pastarosios puikiausiai supranta Lenkijos nerimą dėl saugumo, ir atvirkščiai“, – pažymėjo K. Popławski.

Abu pašnekovai pripažino, kad dabartiniuose lietuvių ir lenkų santykiuose jaučiamas atšilimas, tačiau šį faktą jie vertino gana skeptiškai.

Witold Jurasz. Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

„Pastebiu tam tikrą įtampos sumažėjimą, tačiau nematau, kad Lenkijai rūpėtų tai viešinti. Matau faktinį, politinį, tarptautinį poreikį, tačiau pasigendu viešųjų ryšių poreikio. Visa tai reiškia, kad, džiaugdamiesi įtampos sumažėjimu, neturėtume jo vertinti kaip kažko tvaraus, pastovaus. Viešųjų ryšių pasaulyje, su kuriuo susiduriu dirbdamas televizijoje, viskas gali greitai apsiversti aukštyn kojomis. Ypač jei prie to prisidės „druzja“, –  perspėjo W. Juraszas.

„Anot kai kurių komentatorių, 2016-aisiais lietuvių ir lenkų santykiai buvo blogiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo ir Lenkijos demokratinės vyriausybės sukūrimo 1980-ųjų ir 1990-ųjų sandūroje. Tuo tarpu šiemet galima išvardyti kelis abipusių santykių aspektus, kurie Varšuvoje yra vertinami teigiamai – sakė K. Popławski, paminėdamas Lenkijos Seimo maršalkos Mareko Kuchcinskio ar rugpjūtį vykusį prezidento patarėjo Krzysztofo Szczerskio vizitą Vilniuje.

„Tuo metu atsirado ir kitų kvietimų. Tikėtina, kad prezidentas A. Duda dalyvaus Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime kitų metų vasarį. Situaciją, kokia buvo 2016-aisiais, lėmė simbolinės priežastys – žodžiai, gestai, simboliai. Turint omenyje, kokie trapūs buvo mūsų šalių santykiai dėl vienokių ar kitokių gestų, jų „perkrovimą“ siūlyčiau vertinti su tam tikru skepticizmu“, – teigė „Przegląd Bałtycki“ vyr. redaktorius.

Kazimierz Popławski. Joanna Bożerodska/ zw.lt nuotrauka

Po oficialios dalies vyko skirtingas tautas ir skirtingus muzikos stilius jungiančios grupės „Marga Muzika” koncertas ir laisvas pokalbis jaukioje aplinkoje.

Nuo 2014 metų veikiantis Lenkų diskusijų klubas jau trečius metus iš eilės organizuoja neformalius Lapkričio 11-osios Lenkijos nepriklausomybės dienos bei Vasario 16-osios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimus. Juose dalyvavo ir pranešimus skaitė prof. Alfredas Bumblauskas, Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis, žurnalistas Paulius Gritėnas, Virginijus Savukynas, buvęs Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, muzikas Tomašas Sinicki, Rimvydas Valatka, lenktynininkas Benediktas Vanagas ir kiti.