Madi Robson/unsplash.com

Šiandien Europos Sąjungos švietimo, kultūros ir jaunimo taryboje Briuselyje pasiektas bendras požiūris dėl Europos solidarumo korpuso – naujos Europos Komisijos iniciatyvos, skirtos jaunimui stiprinti ir solidarumui skatinti. Pasak posėdyje dalyvaujančio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, tai prasmingas žingsnis siekiant stiprinti jaunimo savanorišką veiklą, didinti užimtumą ir įsitraukimą į darbo rinką.

Europos solidarumo korpusas sudarys sąlygas jaunimui dalyvauti įvairioje solidarumo veikloje – savanoriauti ar įgyti profesinės patirties. „Visuomenės, ir ypač jaunosios kartos, vieningumas sparčiai besikeičiančioje ir įvairius iššūkius išgyvenančioje Europoje yra esminis siekiant taikos, socialiai laimingos ir ekonomiškai aprūpinusios bendruomenės“, – šiandien sakė E. Bingelis.

Viceministras E. Bingelis taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog sėkmingai veikiančių Erasmus+ programos švietimo ir mokymo dalių finansavimas nebūtų mažinamas. „Kalbėdami su užaugusia taip vadinamąja „Erasmus karta“ matome, jog Erasmus+ programos švietimo ir mokymo veikloms paklausa ir pridėtinė vertė yra labai didelė. Todėl manome, jog yra būtina stiprinti, o ne silpninti didelę pridėtinę vertę turinčias programos dalis“, – akcentavo jis.

Naujosios iniciatyvos tikslas – stiprinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą kokybiškoje solidarumo veikloje, prieinamoje visiems. Europos solidarumo korpuso idėja yra stiprinti sanglaudą, puoselėti Europos visuomenės solidarumą ir pasiekti, kad iki 2020 m. prie Europos solidarumo korpuso veiklų prisijungtų 100 000 jaunų europiečių.

Savanoriškos veiklos projektai sustiprins ir išplės esamą Europos savanoriškos tarnybos programą, kuri yra finansuojama pagal programą „Erasmus +“. Europos solidarumo korpusas rems jaunuolius, kurie nuo 2 iki 12 mėn. savanoriaus kitoje Europos Sąjungos šalyje. Profesinės veiklos srityje jaunimui bus suteikiama darbo, mokomosios arba gamybinės praktikos įvairiuose sektoriuose galimybė, vykdant solidarumo veiklą. Darbas profesinės veiklos projektuose galės trukti nuo 2 iki 12 mėnesių. Profesinės veiklos projektai suteiks jaunimui galimybę dirbti, stažuotis arba atlikti gamybinę praktiką įvairiuose sektoriuose, kuriuose vykdoma su solidarumu susijusi veikla ir kuriuose reikia labai motyvuoto visuomeniškų pažiūrų jaunimo.

Kitu klausimu, politiniuose debatuose tema „Kas toliau? Jaunimui svarbūs klausimai ir galimos Europos lygmens pastangos šiems klausimams spręsti“, už jaunimo politiką atsakingi ES ministrai ir viceministrai šiandien diskutavo, kas šiandieninėje Europoje rūpi jaunimui, yra svarbu jo ateičiai ir kokių bendrų europinių veiksmų galima būtų imtis iššūkiams spręsti. Viceministras E. Bingelis pabrėžė, kad kuriant naujas programas būtinas konstruktyvus dialogas su jaunimu, jaunimas turi jausti, jog jų nuomonė išklausoma ir į ją atsižvelgiama.

„Grįžtamasis ryšis vienas svarbiausių elementų puoselėjant tvarų ir ilgalaikį, pasitikėjimu grįstą dialogą. Todėl ir toliau privalome suteikti sąlygas jauniems žmonėms stebėti sprendimų priėmimo procesus, užtikrinti nacionalinių bei Europos institucijų atvirumą, įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių į sprendimų priėmimą, nevyriausybinių organizacijų veiklą bei savanorystę“, – teigė viceministras.

Šiandien Europos Sąjungos švietimo, kultūros ir jaunimo taryboje taip pat priimtos Tarybos išvados dėl sumanaus darbo su jaunimu, kuriomis atkreipiamas dėmesys, kad būtina ugdyti jaunimo naudojimosi informacinėmis technologijomis gebėjimus bei didinti jaunimo darbuotojų technologines kompetencijas bei siekti, kad jaunimo politikoje atsirastų daugiau skaitmeninių įrankių.