Stasio Paškevičiaus nuotrauka

Medalininkystės menas Lietuvoje turi tvirtas šaknis. Medalyje lietuviškojo naratyvo įprasminimo funkcija tapo leitmotyvu įvairiais istoriniais vingiais, apimančiais visą šalies istoriją ir ėjusi koja kojon su tų dienos tautiškąja aktualija tiek sovietinės okupacijos metu, tiek ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Medalis tapo svarbiausių datų, sąvokų, personažų įamžintoju, lietuviškumo skleidėju, telpančiu delne, tačiau neprarandančiu savo išliekamosios vertės ir perteikiančiu siunčiamą žinią iš kartos į kartą. Šio žanro tautinio identiteto svarba yra matoma jau ir septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose. Dailėtyrininkė Danutė Zovienė teigė: „Kai Lietuvos istorija, jos iškilios asmenybės buvo tabu, medaliuose dailininkai simbolių kalba bylojo apie Lietuvos didvyrius ir taip savotiškai saugojo tautos atmintį.“

Nuo 1986-ųjų vykstanti ši mažosios skulptūros žanro trienalė yra svarbiausias medalio meno reiškinys Baltijos šalyse. Baltijos medalio trienalės iniciatorius ir ilgametis medalininkystės žanro puoselėtojas Antanas Olbutas sakė: „Lietuvos medalio meno istorijoje Baltijos medalių trienalės yra ne tik kultūrinis, bet ir politinis reiškinys. Trienalė, sujungiant labai ribotą, neturinčią didesnio sąlyčio su pasauliu kelių šalių patirtį, skatino giliau skverbtis į medalio meno erdves ir akcentuoti Lietuvos, Latvijos bei Estijos vienybę.“ Dešimtoji Baltijos medalių trienalė „Baltijos vienybė“ dar kartą paliudijo medalininkystės meno svarbą tiek kultūrai, tiek ir švietimui.

Stasio Paškevičiaus nuotrauka

X Baltijos medalių trienalės „Baltijos vienybės“ konferencijos metu buvo skaitomi svečių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos ir Belgijos pranešimai, pabrėžiantys medalininkystės meno svarbą bei nušviečiantys dabartinę šios srities situaciją ir dažniausiai iškylančias problemas. Būtent per konkrečią darbinės veiklos sritį medalininkystės kontekste pranešėjai (kurių gretas sudarė: muziejų fondų saugotojai, medalininkystės sekcijų pirmininkai, parodų kuratoriai ir dailininkai) akcentavo valstybės valdančiųjų institucijų vaidmenį. Konkrečiai jose turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys tiek finansuojant FIDEM (Tarptautinė meno medalių federacija) struktūrinių padalinių veiklas, medalininkų draugijas, tiek ir šviečiant technologiniu pagrindu bei įtraukiant medalio meno discipliną į aukštųjų meno mokyklų studijų programas. „Baltijos vienybė“ projekto vadovė, medalininkė Lina Kalinauskaitė pabrėžė: „Aukštos meninės vertės kūrybos raidą turėtų globoti valdžios institucijos, o ypač medalio meną, nes jis yra tiesiogiai susijęs su valstybingumu – tautinių vertybių išlaikymu, svarbiausių valstybės praeities bei dabarties įvykių įamžinimu, valstybei svarbių asmenybių atminimu. Taip pat svarbu išlaikyti ne tik meninės raidos, bet ir technologijų / amato tęstinumą. Nes jei taip nutiktų, kad meninio medalio kūrimo tradicijos nutrūktų, praėjus tam tikram laikui, gali būti labai sunku atkurti technologines žinias bei amato subtilybes.“

Jubiliejinėje Baltijos medalių trienalėje „Baltijos vienybė“ praplėstas dalyvaujančių šalių skaičius, prie projekto prisijungti pakviesti Švedijos dailininkai. Trienalės dalyviai pateikė savo kūrybos vaisius, brandintus pastaruosius ketverius metus. Nors tema buvo laisva, tačiau nemažai medalių buvo skirta artėjančiam valstybių šimtmečiui paminėti.

Daivos Kairevičiūtės nuotrauka

Lietuvos dailininkų sąjungos „Šv. Jono gatvės galerijoje“ veikusioje X Baltijos medalių trienalės „Baltijos vienybė“  parodoje lietuvių medalininkų istorinės inspiracijos valstybės šimtmečio kontekste atsivėrė įvairiais pavidalais. Beveik keturiasdešimtyje eksponatų šalies identitetas buvo perteiktas, tiek per asmenybes (kaip antai Dainiaus Drulio medalis „M. K. Čiurlioniui – 140“, Algirdo Boso – „A. Škėma“, Gvido Latako – „Marcelijus Martinaitis“, Skaistės Žilienės – „Steponas Darius ir Stasys Girėnas“, Petro Repšio – „Kornelijus Platelis“, Petro Barono medaliai „Mykolas Kleopas Oginskis“ bei „Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis“, Jolantos Balkevičienės „Medalis skulptoriui Jonui Grundai“, Jurgio Paulausko „Medalis Borisui Šacui“ ir kt.), tiek per istorinius įvykius (pvz., Linos Kalinauskaitės medalyje „Oršos mūšiui 500“, Jono Naruševičiaus – „Vasario 16-oji“, Antano Olbuto – „Nepriklausomybės atkūrimas“, Tamaros Janovos – „Via Baltica“), tiek ir per kitus lietuviškojo naratyvo motyvus (pvz., Algirdo Boso darbai „Baltų kalbos in memoria“ bei „Tėviškės dangus“, Gedimino Žuklio keturių medalių ciklas „Muzika“, Romualdo Inčirausko pentaptikas „Tegul Tavo vaikai... 1918–2018“ ir kitus).

Kaimynai latviai Baltijos medalių trienalei pateikė dvidešimt penkis eksponatus, kuriuose pasirinkimo laisvė buvo perteikiama įvairiai, tačiau ir latviškosios tapatybės dvasia jaučiama šiuose medaliuose: Arta Dumpe – „Poetė Aspazija“, Vija Dzintare – „Jānis Streičs“, Jānis Strupulis darbuose „2374 VLAD VYSOTSKIJ“ ir „Dr. Kārlis Barons“, Baiba Šime – „Peizažas“ bei kituose darbuose, kurie vienaip ar kitaip praturtino ir prisidėjo kuriant regiono įvaizdį „Baltijos vienybės“ kontekste.

Daivos Kairevičiūtės nuotrauka

Per dvidešimt medalių buvo atgabenta iš kaimynų, kažkada buvusių bendros valstybės sudėtine dalimi – lenkų. Jų darbuose atsiskleidė trienalės medalininkų iš Lenkijos Baltijos regiono vertinimai: Jan Szczypka – „Baltijos Unija“, Paweł Lęski – „Baltijos Vienybė“, Stanisław Kośmiński – „Baltija“, Sebastian Mikołajczak – „Via Baltica“, Andrzej Borcz – „Baltija“. Taip pat nebuvo pamiršta šalies nepriklausomybės šimtmečio svarba, aktualizuota šiuose medaliuose: Sebastian Mikołajczak – „ Lenkijos nepriklausomybės 100-asis jubiliejus“, Majid Jammoul – „Išlikimo būtinybė“, Alicja Majewska – „Keliai į nepriklausomybę I-II“, Ewa Olszewska – Borys darbuose: „Kelias“, „Liublino katalikų universiteto šimtmetis“, Grzegorz Maślewski – „1918...“.

Iš Estijos dalyvavo tik vienas autorius Stanislavas Netsvolodovas su medaliais „Sirtaki“, „Charonas“, E. Hemingvėjus“, na, o jubiliejinės trienalės debiutantai – švedai atsiuntė dešimt eksponatų, ne tik apjungiančių regiono medalininkų kūrybos vaisius, bet ir praturtinančio kitų šalių ekspozicijos lankytojus švediškosios istorijos fragmentais, kuriuos pavyko užfiksuoti šiuose darbuose: Christian Wirsén – „Carl von Linné“, Thomas Qvarsebo – „Karalius“, Kerstin Östberg triptikas „Baltasis kaspinas, pilkasis ir raudonasis“, Ernst Nordin – „Lundo universiteto 350 metų jubiliejus“.

X Baltijos medalių trienalė „Baltijos vienybė“, prasidėjusi š. m. spalio 19 d. tarptautine konferencija ir paroda, veikusia LDS „Šv. Jono gatvės galerijoje“ iki lapkričio 10 d., savo kelionę tęsia po kitas Baltijos regiono šalis: Latviją, Estiją, Švediją ir Lenkiją. Jubiliejinė Baltijos medalių trienalė pasitarnaus plečiant ir stiprinant Baltijos ir Šiaurės šalių medalio meno kūrėjų bendradarbiavimą, populiarinant šios nepelnytai primirštos meno šakos subtilybes ir akcentuojant jos svarbą visuomenėje – tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Projektą vainikuos medalio meno labdaros aukcionas, prisidėsiantis prie mecenatystės ir meno kolekcionavimo akstinimo ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu.