pixabay.com nuotrauka

Optimizmo pamokos išmoktos?

Valdantieji suskubo 2018 metų biudžetą pavadinti pertekliniu, t. y. planuojama išleisti mažiau, nei prognozuojama surinkti pajamų. Tiesa, tas perteklius kuklus. Ekonomistai bemaž vieningi čia nelabai matydami dabartinės valdžios vykdomos politikos nuopelnų, o perteklių siedami su dviem veiksniais: vis dar tebesitęsiančiu ekonomikos augimo ciklu – spėjama, kad Lietuvos ekonomikos augimas gali būti vienas sparčiausių ES ir sieks 2,9 procento, tiesa, jau toliau matomas ekonomikos lėtėjimas – ir fiskalinės drausmės įstatymo imperatyvu riboti išlaidų augimą. Kaupiamas rezervas yra būtinas žingsnis, prisimenant, kad 2009 metų globaliai krizei socialdemokratų daugumos Gedimino Kirkilo ministrų kabinetas buvo visiškai nepasiruošęs, priešingai, artėjant 2008 metų Seimo rinkimams, nepaisant raginimų ruoštis sunkmečiui bei atsiritančios finansų krizės pirmųjų požymių, dosniai didino lėšas įvairioms sritims, kelis kartus per metus didino pensijas tiek, kad dar baigdami savo kadenciją sugebėjo iššluoti ir „Sodros“ rezervą – taigi valstybės iždą prasidėjusios krizės akivaizdoje paliko tuščią. O racionalūs estai pasitiko sunkmetį su milijardo dydžio sukauptu rezervu. Ši Vyriausybė atsargesnė, ir tai gerai, nors, žinoma, būtina galvoti apie rimtesnio rezervo kaupimą, jei po kelerių metų tektų amortizuoti mažėjančias biudžeto pajamas ir nepulti į neišvengiamą net ir nepalankiomis sąlygomis skolinimąsi iš tarptautinių finansų rinkų.

Analizuojant biudžeto projektą, kirba kelios abejonės. Vieną iš jų trumpai ir iš esmės apibūdino ekonomistai, teigdami, kad biudžete stokojama orientacijos į svarbius valstybės tikslus, stinga realių reformų instrumentų, taigi nemodeliuojamos jokios proveržio sritys, o rūpinamasi išlaikyti esamą padėtį ir infrastruktūrą. Žodžiu, jokių rinkimų laikotarpio drąsių ambicijų nebelieka, o matydamas, kokias biudžeto pataisas šiandien teikia dauguma Seimo narių, supranti tą patį nesiliaujantį advokatavimą savo interesų teritorijoms – tesiūloma skirti lėšų statyboms, remontams ir pan. Kai nei Vyriausybė, nei Seimas nežvelgia į perspektyvą, o tik rūpinasi šia diena, pagauna nuojauta, kad vėl kapstysimės vietoje, laukdami naujos krizės. O gal rinkimų?

Ką tik darbą baigusios Tarptautinio valiutos fondo misijos rekomendacijos Lietuvai bemaž žinomos, jau ir anksčiau išsakytos: mažiau apmokestinti darbą, o daugiau – kapitalą bei turtą; gerinti mokesčių surinkimą; reikalingos struktūrinės švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų ir valstybės valdomų įmonių reformos; pensijų reforma turėtų būti prioritetas siekiant socialinio ir fiskalinio tvarumo. Fondo ekspertai vėl primena, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas gali pakenkti šalies konkurencingumui, nes jis nesiejamas su produktyvumo didėjimu. Dauguma rekomendacijų lieka be atbalsio biudžeto projekte.

Kitos abejonės labai paprastos. Ar iš tiesų šį biudžetą galima vadinti pertekliniu? Ar iš tiesų realiai ribojamos išlaidos ir dėl ko? Ar šis biudžetas nėra „valstiečių“ parengtas instrumentas savo kandidato sėkmei Prezidento rinkimuose? 

Sąlygiškai perteklinis biudžetas?

Kodėl? Šiek tiek skaičių. 2016 metų pradžioje bendra valstybės skola buvo 17,2 mlrd. eurų, numatoma, kad 2017 metų pabaigoje ji sudarys 43,5 % prognozuojamo BVP. „Sodros“ skola sudarė 2016 m. pabaigoje 3,8 mlrd. eurų, iš jų 3,5 mlrd. eurų yra Vyriausybės suteiktos paskolos. 2018 metais planuojama skolintis 1,46 mlrd. eurų, o skolai grąžinti numatoma 2,2 mlrd. eurų. Planuojamas beveik pusės milijardo eurų valstybės biudžeto deficitas. O konsoliduoto visų biudžetų – valstybės, savivaldybių, PSDF ir „Sodros“ – perteklius kitais metais gali siekti 0,5–0,6 % BVP. Šiaip jau tai fiskalinės drausmės aukštoji ekvilibristika, žaidimas skaičiais, procentais ir santykiais su prieš kelerius metus buvusių biudžetų dydžiais, ir tiek, o realiai perteklius nėra suprantamas dydis, jei bet kokiu atveju siekiama viską įsprausti į formulių Prokrusto lovą. Ar galima džiaugtis pertekliumi, jei vis esame skolose? Ar perteklius bus ir tada, kai skolos sieks 60 % BVP? Fiskalinė ekvilibristika tai leistų.

Perteklius be reformų

Nereformuojant mokesčių sistemos, tikimasi vien iš „šylančios ekonomikos“ („kylančių kainų, brangstančio NT, sparčiai augančio darbo užmokesčio“) ir remiantis „fiskaline drausme“ surinkti „perteklinį“ biudžetą. Toks buvo dažnas neambicingų valdžių lūkestis: kaip nors be didelių pastangų sulauksim kadencijos pabaigos. O darbo apmokestinimas ir toliau lieka totaliai žlugdantis – net 55 % nuo algos „ant popieriaus“. Nepaisant to, turime ir toliau vos ne mažiausią biudžetą ES. Ir taip bus, jei nebus ryžtamasi ilgalaikei planingai mokesčių politikos reformai ir efektyviam asignavimų panaudojimui, orientuotam ne tik į kasdienius viešuosius poreikius, bet ir į ilgalaikę perspektyvą, struktūrines reformas ir plėtrą.

Apskritai biudžeto projektas laikosi ant trijų polių: PVM (39 % biudžeto), akcizų (16%) ir ES paramos (per 25%). Surinkti didesnį biudžetą vėlgi tikimasi auginant šiuos mokesčius bei gaunant didesnę ES paramą. PVM ir akcizai yra iš principo regresyvūs vartojimo mokesčiai, jų našta augančiomis kainomis labiausiai gula ant galutinio vartotojo (pirkėjo) pečių. Taigi biudžetas būtų laikytinas netvariu, paremtu tik kylančios ekonomikos „įkaitimo“ viltimis, neišnaudojant papildomų potencialių biudžeto surinkimo šaltinių: didesnio pelno, turto, kapitalo, aplinkos taršos apmokestinimo, mokesčių sistemos progresinimo ar kovos su šešėliu.

ES parama apskritai nėra šios valdžios nuopelnas, o tik solidarumo pagalba vystymosi netolygumams Bendrijoje mažinti. Panašu, kad tai taip pat yra tos kylančios ekonomikos vienas iš esminių ramsčių (įliejant į ekonomiką dideles pinigų sumas, per įgyvendinamus projektus duodant gyventojams darbo ir gero uždarbio – tai savo ruožtu suteikia impulsą didesniam vartojimui, kas papildomai augina PVM...). Tik, žinoma, ne visos tokios investicijos orientuotos į naujus raidos siekius ir auginamą grąžą.

Planuojamas gyventojų pajamų mokesčio surinkimo kritimas, kad ir nedidelis: didinamas NPD (tiesa, atsisakoma PNPD), progresinamas individualios veiklos GPM. Kita vertus, mažesnė GPM surinkimo prognozė leidžia daryti išvadą, kad neplanuojama (ar nepakankamai planuojama) priemonių gyventojų verslumui ir atlyginimams auginti. Paprasčiau tariant, nesitikima, kad gyventojai kitąmet gaus daugiau pajamų ar didės užimtumas.

Šiek tiek daugiau planuojama surinkti pelno mokesčio. Tik žadamas skirtumas nuo 2017 m. nėra didelis, ir apskritai pelnas lieka apmokestinamas nedaug, o kapitalas išvis iš esmės neapmokestinamas. Tikimasi, kad padaugės pajamų iš valstybės prekių ir paslaugų, tačiau pajamos iš valstybės turto prognozuojamos mažesnės. Nekilnojamojo turto ir aplinkos taršos mokesčiai – bendrame grafike „nepakilę nuo grindų“. Tiesa, sveikintinas Vyriausybės siekis progresinti nekilnojamojo turto apmokestinimą.

 Beje, Finansų ministerija skrupulingai suskaičiuoja, kad dėl mokesčių pakeitimų ir naujų bei senų lengvatų mokestinės pajamos bus apie 1 230,9 mln. eurų mažesnės (GPM – 588 mln., pelno ir akcizų – 440, PVM lengvatų – 201 mln. eurų) nei, jų nesant, galėtų jų būti. Skaičiukai, kad šios valdančiosios daugumos pastangos būtų įtikinamos. Bet esmė turbūt ne čia, o žmonių realios pajamos: tebelieka ta pati duobė, kai, ekonomikai augant, daugumos žmonių pajamos tebėra įšaldytos, o valdžia toliau sėkmingai vykdo demotyvuojančią paternalistinę politiką: globėjiška dalinimo politika masina dalį žmonių – jie savo šiokią tokią gerovę sieja su gera valdžia. Tik šiaip sau – žmonių reakcija: anądien sutikau pažįstamą, jau pensininką; pirmoji jo naujiena paprasta – jis pasidžiaugė, kad gavo šįkart jau 10 eurų daugiau. To ir tereikia artėjant rinkimams. O apie emigracijos stabdymo, reformų instrumentus nėra ką ir kalbėti – jų nėra: juk norima pirmiausia tiesiog neerzinti žmonių nuotaikų, kad nesugriūtų „geros valdžios“ įvaizdis artėjant rinkimams. 

Naujienos savivaldybėms

Jų daug, ne visos džiuginančios, kad ir kaip norėtų valdantieji pasigražinti. Savivaldybių biudžetų pajamos 2018 metais sudarys apie 2,7 mlrd. eurų (2017 m. – 2,5 mlrd.), taigi, turėtume apie 10,2 %, arba 256 milijonų eurų, augimą. Net 920 mln. eurų savivaldybių biudžetuose yra specialios tikslinės dotacijos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Savivaldybėms, kaip ir kasmet, šiek tiek didinama jų biudžetams tenkanti gyventojų pajamų (GPM) mokesčio dalis nuo 78,17 iki 82,16 %. Keičiama jo paskirstymo metodika: numatoma jį skaidyti į pastoviąją (78,45 %) ir kintamąją dalis (3,71 %), naikinama bendrosios dotacijos kompensaciją, ją perkeliant į GPM kintamąją dalį. Tiesa, 2017 metais tą kompensaciją sudarė apie 46 milijonai eurų, o kintamoje dalyje numatyta 39,9 milijono eurų. Dėl priimtų mokestinių pakeitimų 2018 metais GPM įplaukos sumažės apie 16 milijonų eurų, iš jų savivaldybių dalis būtų beveik 13 milijonų, tačiau savivaldybėms GPM pastovioji dalis didinama tik 5 mln. Taigi akivaizdūs mažėjimai. Gilinantis į įstatymo projektą aiškėja, kad savivaldybės gali tapti centrinės valdžios sprendimų įkaitėmis, jų gerais rezultatais tiesiog gali pasinaudoti. Kodėl? GPM pastovioji dalis būtų koreguojama, kai dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų įtakos mažėtų savivaldybių pajamos. Iki šiolei tokios pajamų netektys būdavo kompensuojamos 100 %. Dabar siūloma tai daryti pagal formulę, kuri nustato, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų netektys bus vienodo dydžio – po pusę. O tai sudaro prielaidas spėti, kad savivaldybių sąskaita centrinė valdžia galės įgyvendinti savo mokestinę politiką. Be to, numatoma, kad kompensavimas taikomas tik tada, jei savivaldybių prognozuojamos pajamos mažėja 20 % ir daugiau, jei mažiau – nekompensuojamos. Šie pakeitimai, priešingai nei teigia valdantieji, demotyvuoja savivaldybių užimtumo, investicijų plėtros iniciatyvas. Savivaldybių aktyvios veiklos neskatina ir tai, kad jų skolinimosi limitas siejamas ne su investavimu, o su turima skola ir tik skolinimosi įsipareigojimų vykdymu. Fiskalinis apynasris savivaldai stiprus. Įdomu ir tai, kad Vidaus reikalų ministerijos biudžete nebelieka 166 000 eurų paramos Lietuvos savivaldybių asociacijos veiklai... Požiūris? Ar teisingumas?

„Sodra“: nauji metai – nauji lapai

Svarbūs pokyčiai kitais metais laukia Valstybinio socialinio draudimo fondo. Kitus metus „Sodra“ pasitiks neturėdama skolų, kurios yra iš tiesų įspūdingos. Per dvidešimt septynerius „Sodros“ veiklos metus jos skolos tik didėjo ir šių metų pabaigoje sieks beveik 4 milijardus eurų. Ne, „Sodra“ negrąžina pati savo skolų, nes ši suma beveik sudaro jos vienų metų pajamas, kurios kitais metais bus vos didesnės nei jos šiuo metu turima skola – 4,2353 mlrd. eurų. Taigi tam, kad „Sodra“ pati grąžintų savo skolą, ji vienus metus neturėtų mokėti nei pensijų, nei motinystės išmokų, nei išmokų susirgusiems, – niekam. Tad valstybė – didysis „Sodros“ skolintojas – kasmet skolindama pinigų tam, kad „Sodra“ galėtų toliau gyvuoti, nusprendė nurašyti skolą beviltiškam skolininkui. Beveik 4 mlrd. „Sodros“ skola nuo šiol guls į valstybės biudžeto kišenę. Atsikračius skolos kupros, mažėja ir lėšos, skiriamos „Sodros“ veiklai administruoti. Pokytis, palyginti su 2017 m., labiau nei įspūdingas – 60 % arba 115,6 mln. eurų. Tokia suma kitais metais mažėja „Sodros“ administravimo išlaidos. Tiek „Sodra“ kitais metais būtų turėjusi susimokėti pati, jeigu skola nebūtų nurašyta. Taigi naujus metus „Sodra“ turi progą pradėti nuo baltos lapo. Vyriausybės pateiktame „Sodros“ biudžeto projekte „Sodros“ pajamos kitais metais didės 9,2 %, palyginti su šiais metais, ir bus 4,253 mlrd. eurų, o išlaidos sieks kiek mažiau, nei bus gauta pajamų – 4,012 mlrd. eurų. Negirdėtas dalykas – „Sodra“ kitų metų pabaigoje turėtų valdyti 240,5 mln. eurų laisvų pinigų. Gera pradžia pradėti kaupti „Sodros“ rezervą! Jeigu užteks politinės valios neišleisti jų pensijoms didinti prieš rinkimus. O didinimų bus... O ar bus esminė „Sodros“ reforma, žinių nėra. Kad tik nepasikartotų socialdemokratų 2008 metų viliotinis.

Valentinas Stundys, Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto vadovas