Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus. Jis sakė jiems: „Parašyta: 'Mano namai turi būti maldos namai', o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.
    Ir jis kasdien mokė šventykloje. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai bei tautos seniūnai svarstė, kaip jį pražudyti, tačiau neišmanė, ko griebtis, nes visi žmonės tik ir klausėsi jo mokslo.

1 Mak 4, 36–37. 52–59: Jie kėlė altoriaus pašventinimo iškilmes, džiaugsmingai aukojo deginamąsias atnašas

1 Kr 29, 10. 11ab. 11cd. 12. P.: Garbė tavo šventajam vardui, Viešpatie!


 Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus. Jis sakė jiems: „Parašyta: 'Mano namai turi būti maldos namai', o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.  Ir jis kasdien mokė šventykloje. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai bei tautos seniūnai svarstė, kaip jį pražudyti, tačiau neišmanė, ko griebtis, nes visi žmonės tik ir klausėsi jo mokslo.

Turėjau galimybę pažinti savo gyvenime vietnamiečių, tarp jų ir kunigų. Su vienu gyvenu dabar bendruomenėje. Lietuvoje atrodo yra du kunigai vietnamiečiai – kun. Vincentas, su kurio teko dirbti kartu Kaune, ir Prančesko, abu saleziečiai. Ir tai, ką galėčiau pasakyti, kad jie žmonės didelės širdies. Matant jų gerumą lengviau man įsivaizduoti šv. Andriejų ir jo draugus iš Vietnamo. Tikriausiai ir jie buvo žmonės, kurie labai pamilo Kristų ir Evangeliją. Jei taip nebūtų buvę, nebūtų tapę nei kankiniais, nei šventaisiais. Nes tiktai tas, kuris myli iš visos širdies, sugeba visiškai pasiaukoti.

Kodėl mūsų laikais dažnai trūksta ir meilės, ir savanorių, ir pasiaukojimo? Kodėl tiek daug žmonių pasirenka lengvą gyvenimą be Dievo? O galima paklausti dar kitaip. Ką aš galėčiau ar turėčiau padaryti, kad siekčiau Vietnamo kankinių pavyzdžio?

Jėzus Evangelijoje šiandien išvaro iš šventyklos prekiautojus. Išvaro viską, kas netinka Dievo šventovei. O Dievo šventovė krikštu tampa kiekvienam iš mūsų. Turėčiau ir aš išvaryti tai, kas netinkama – nuodėmę, savimeilę, puikybę. Bet ir tuos dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo reikalingi ir geri. Kaip ir Jeruzalės šventovei. Ten nebuvo įprastas turgus, bet buvo prekiaujama tuo, kas buvo reikalinga žydų pamaldoms ir aukoms. Bet su laiku buvo užmiršta, kam tai visa skirta. Pati malda ir auka tapo nereikšminga. Kaip lengvai galima prarasti savo tikslą! Jėzus nori iš mano gyvenimo pašalinti irgi kai kuriuos gerus dalykus, kurie atitraukiant mane nuo Dievo ir užimant Jo vietą tampa nepageidautini. Kartais verta juos pašalinti iš savo gyvenimo, kad tiktai neprarasčiau Dievo malonės, ryšio su Juo. Kad pasiekčiau ne mano dabartinio gyvenimo tikslus, bet tą patį svarbiausią, kurį jau pasiekė Vietnamo kankinai ir kiti šventieji.

Ar jau žinai? Ar jau žinau, ką turiu pašalinti iš savo gyvenimo, iš savo kasdienybės, iš savo troškimų ir planų?

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai