L. Valatkienė „Išrinktieji“

Lapkričio 16 dieną Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaryta žurnalistės, redaktorės ir fotomenininkės Lilijos Valatkienės nuotraukų paroda „Išrinktieji“. Tai – edukacinės programos „Žaidimų galerija“ dalis.

L. Valatkienė iš tiesų kūrybinga ir originali autorė. Kone kiekvienas jos inicijuojamas meno įvykis sunkiai apibrėžiamas, vargiai įspraudžiamas į įprastas kategorijas ir sąvokas. Štai vasarą L. Valatkienė buvo atidariusi savo vieno paveikslo parodą, papildytą archyviniais dokumentais. Šį sykį L. Valatkienė menui patiesė raudoną kilimą. Ant drobės atspaustose nuotraukose – Lietuvos dailės lauko dalyvių portretai. Dar viena menininkės iniciatyvų tendencija – bendruomeniškumas. Kaskart autorės renginiai tampa tikra švente kultūros atstovams, kur užverda diskusijos, mezgasi ir tvirtėja kontaktai. Autorė taip pat visuomet apjungia vaizdo ir žodžio kalbą, kuria jų sintezę. Matyt, vienintelis tinkamas žodis, apibūdinti L. Valatkienės veiklai – nestandartas.

Psichologiniai portretai

Parodą „Išrinktieji“ palydi, kaip pavadina menotyrininkė Evelina Januškaitė-Kupravičė, „lietuviško meno albumas“. Tačiau jame – ne menininkų kūrinių reprodukcijos, bet patys menininkai bei menotyrininkai. Tokia pastanga itin prasminga. Ne kartą susizgribau, jog pažįstu, atpažįstu dailininko kūrybą, prisimenu jo pavardę, gal net žinau jo kūrinių pavadinimus, tačiau negaliu identifikuoti paties autoriaus išvaizdos, veido, apibūdinti jo asmenybės. Panašiai nutinka ir su dailėtyrininkų tekstais ir publikacijų autorių tapatybėmis. Nors postmodernistinio meno kūrėjai yra linkę savo darbuose kalbėti apie bendrąjį kontekstą ir jį komentuoti, jie remiasi subjektyvia nuomone, nuostatomis, refleksijomis. Todėl jų kūriniuose neišvengiamai atsispindi ir jų pačių asmenybės. Na o visas modernusis menas buvo net iš esmės paremtas subjektyvumu, intymiomis emocijomis ir pajautomis. Tad kūrėjo asmenybė ir jo kūryba turėtų būti žinomi bei suvokiami ir įtraukiami į interpretaciją kompleksiškai.

B. Polonskis "Įženk į paveikslą" (S. Inčirauskaitės-Kriaunavičienės kūrinys)

Būtent tokio integralaus principo bei nuostatos, kad „nesuvaidinta, natūrali išraiška yra pati tiesiausia portretuojamojo asmenybės išdava“ šiame projekte ir laikosi L. Valatkienė. Beveik 100 kūrėjų psichologinių portretų kataloge ir galerijoje bei jų kūriniai Bartošo Polonskio videoinstaliacijoje „Įženk į paveikslą“ ir dėlionėse. Dešimties autorių kūriniai virto dėlionėmis. L. Valatkienei jau seniai kirbėjo mintis, jog vietoje jau visiems pabodusių ikoninių kūrinių reprodukcijų, vaikai galėtų dėlioti lietuvių autorių kūrinių atvaizdus. B. Polonskio instaliacija taip pat tapo svarbiu projekto akcentu. Parodos lankytojai kviečiami virtualiai, interaktyviai pasivaikščioti po išrinktųjų kūrinius. Paspirgėti tekstilininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunavičienės išsiuvinėtoje lėkštėje, pašmėžuoti šalia tapytojo Svajūno Armono tigro, užsivakuoti tapytojo Vilmanto Marcinkevičiaus stiklainyje, pastovėti tapytojo Lino Lianzbergio varlių lietuje, joti ant tapytojos Miglės Kosinskaitės šuns, nutūpti ant grafiko Mikalojaus Povilo Vilučio peties...

Skvarbus žvilgsnis

B. Polonskis atidarymo metu juokaudamas atsiprašė autorių, kad sugriovė jų kompozicijas. Tačiau, rimčiau kalbant, žiūrovo vieta paveiksle neretai prasminga, neatsitiktinė, turinti konotacinį krūvį. Štai, pavyzdžiui, Martyno Gaubo autoportretiniame Lenine mes sumažinami. Pasijuntame nelaisvi kaip sovietinio režimo sistemoje. Ir kaip puikiai toks reikšmės kodavimas rezonuoja su paties autoriaus kūrybiniu credo: „Aš esu prieš meną be gilesnės idėjos.“ Kataloge po kūrėjų nuotraukomis randame trumpus pačių autorių, jų kolegų ar menotyrininkų pasisakymus. L. Valatkienė neginčytinai turi skvarbų žvilgsnį. Per kūrėjų portretus tokiu būdu atsiskleidžia ir pati L. Valatkienė. Kaip įžvalgi stebėtoja ir klausytoja, akcentuojanti šypsenas ir gėrį. Dauguma citatų – autorių mintys, išsakytos nematant atrinktų nuotraukų ir nežinant, kur ir kaip šie atsakymai bus pritaikyti. Tačiau kaip puikiai surezonuoja vaizdas ir žodis. Čia, galima sakyti, panaudota kolaboracinė strategija, autorei prisiimant režisierės vaidmenį. Šmaikščią, ekspresyvią karikatūristo Vitalijaus Suchockio emociją palydi citata: „Žilė galvon...“ Tokie sutapimai negali būti atsitiktiniai. Tai – L. Valatkienės gebėjimo stebėti, fiksuoti bei apibendrinti asmenybių esmę, perteikti jų dvasinius portretus rezultatas.

Štai jau atskleidžiau keletą išrinktųjų rato pavardžių. Matome, kad kūrybinių asmenybių paletė labai spalvinga. Čia sutinkame modernistus ir postmodernistus; apdovanotus, pripažintus, garsius ir mažiau žinomus; tapytojus, skulptorius, vitražistus, grafikus, tekstilininkes... Džiugu, kad gausiai pristatomos kūrėjos moterys. Projekte sumaniai panaudojamos medijos. Medijuoti modernizmo tradicija sekantys kūriniai įgyja postmodernistinio atspalvio. Ant drobės atspaustos nuotraukos tampa instaliatyvios. Dailės diskurse reprodukcijos pripažįstamos mažiau vertingomis, paveikiomis. Jose kūrinys praranda paviršiaus teikiamą estetinę ir prasminę informaciją ir, filosofo Walterio Benjamino žodžiais tariant, savo aurą. Tačiau šiame projekte autorių kūriniai, patekę į ekraną ar dėlionę, įgyja naujo kūrinio statusą. Tai net tam tikra apropriacijos apraiška. Be to, L. Valatkienė nesiima vertinti įamžintų menininkų kūrybos. Ji į pačius autorius žvelgia kaip į meno kūrinius.

B. Polonskis "Įženk į paveikslą (V. Marcinkevičiaus kūrinys)

Žodžių žaismas

Meno kūrėjai ir tyrinėtojai užfiksuoti įvairiomis progomis, aplinkybėmis, skirtingose aplinkose. Vieni pozuoja, kiti pagauti ir užfiksuoti akimirkoje paslapčia. Fotografijos atrinktos iš didžiulio daugybę metų kaupto archyvo. Tapytojas Aleksandras Vozbinas su šokolado plytele rankose žvelgia įdėmiu filosofišku žvilgsniu ir taria: „Individo trapumaspasaldintas ironija.“ Skulptorius Augustinas Kluoda rodo mums liežuvį ir tvirtina, jog dauguma jo kūrinių yra „tik jausmų iliustracijos trimate esperanto kalba“. Nuoširdus, atviras tapytojo Arvydo Šaltenio veidas kaip visada ragina nemeluoti. Tiesos sakymo, kalimo ir paišymo temą pratęsia M. P. Vilutis. Iš tamsaus fono išnyra tapytoja Silvija Drebickaitė ir skleidžia šypsenos šviesą. Tapytojas Saulius Rudzikas įsikanda pypkę ir leidžiasi į savęs pažinimo kelionę. Tapytoja Rūta Eidukaitytė klausosi savo muzikos, sklindančios potėpių ritmu. Akį primerkęs Julijonas Urbonas „mėgsta gluminti žmones“, kalbėdamas apie save trečiu asmeniu. Tekstilininkės Jolantos Šmidtienės instaliacija virsta dekoratyvia fotografine abstrakcija. Skulptorius Leonas Pivoriūnas sugniaužtu kumščiu išreiškia savo teisybės ieškotojo poziciją.

L. Valatkienės parodos "Išrinktieji" detalė

Kūrėjų portretai į albumą sudedami vadovaujantis intuicija, estetine pajauta, prasminėmis asociacijomis. Vėliau kūrėjų portretai sugrupuojami, sujungiami ir padengiami dėlionės raštu. Tokia demokratiška, nehierarchizuota atranka ir jungtis tarsi kertasi su pačiu projekto pavadinimu. Tačiau L. Valatkienė, kaip su kalba, žodžiu pratusi dirbti žurnalistė ir redaktorė, tiesiog remiasi žodžių žaismu. Meno kūrėjai virto dėlionės detalėmis, buvo išrinkti ir vėl surinkti. Išrinkti į mažesnes detales ir išrinkti tapti dėlionės dalimi. Detalė, smulkmena kūrėjų portretuose atlieka svarbų prasminį ir estetinį vaidmenį. Išrinktieji tikrai turi kuo didžiuotis, yra pastebėti, įvertinti svarbiais kultūros lauko dalyviais. Tačiau šiame renginyje toli gražu nėra siekiama elitistiškai atmesti, atriboti, paneigti kitus menininkus ir menotyrininkus, nepatekusius į L. Valatkienės objektyvą. Kaip teigia pati autorė, per objektyvą ji žvelgia ne objektyviai, bet subjektyviai. Štai dar vienas žavus ir prasmingas žodžių žaismas.

B. Polonskis "Įženk į paveikslą (S. Armono kūrinys)

***

Žodžių žaismas, projektas „Žaidimų galerija“... Menui šioje iniciatyvoje suteikiamas žaidybinis elementas. Meno kaip žaidimo koncepciją padiktuoja tikslinė projekto auditorija – vaikai, jaunimas, šeimos. Atidarymo renginys buvo uždaras vakaras – pagarbos ir padėkos Lietuvos kūrėjams išreiškimas. Tačiau dabar galerija užleidžiama visiems, kas jaučia poreikį turtinti savo kultūrines žinias. Iki gruodžio 5 dienos „Žaidimų galerijoje“ vyks edukacija, dėlionės žaidimai ir teleportacija į meno pasaulį. Moksleivių grupėms darbo dienomis 11 val. ir 16 val. bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai, kuriuos ves dailėtyrininkės Kristina Stančienė ir Rita Mikučionytė. Šeštadieniai skiriami šeimų edukacijai. Į užsiėmimus būtina registruotis el. paštu dsg@dsgalerija.lt.

L. Valatkienė "Išrinktieji"