Bernardinai.lt nuotr.

Paminklo sostinės Lukiškių aikštėje konkurso nugalėtojas Andrius Labašauskas sako, kad skulptūros tradicija mene yra atgyvenusi, o jis atrankoje dalyvavo norėdamas pasiūlyti alternatyvų projektą.

Antradienį Kultūros ministerija paskelbė, kad Vilniaus centre esančioje aikštėje bus pastatytas menininko pasiūlytas mišką ir partizanų bunkerius primenantis memorialas laisvės kovotojams.

Skulptorius ir dizaineris A. Labašauskas siūlė į Lukiškių aikštę pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę ir pasiūlė suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų jos pievas bei takus.

„Ta skulptūros tradicija iš tikrųjų yra mirusi (...), seniai nenaudojama. Pasaulis yra pažengęs į priekį, dabar yra 2017 metai“, – žurnalistams Šiuolaikinio meno centre sakė konkurso nugalėtojas.

Jis tvirtino, jog atrankoje dalyvavo siekdamas sudaryti konkurenciją skulptoriaus Arūno Sakalausko siūlomai Vyčio skulptūrai, kuri, anot menininko, turėjo politinį palaikymą.

„Vytis, kaip simbolis, viskas su juo gerai yra, tiesiog forma, kuria jis buvo pasirinktas, man asmeniškai nėra priimtina“, – teigė A. Labašauskas.

Jo pasiūlymas laimėjo penkių dalyvių konkursą. Atrankoje buvo vertinami tiek ekspertų, tiek visuomenės balsai. Komisijos narė Šiuolaikinio meno centro atstovė Virginija Januškevičiūtė sakė, kad laimėjęs projektas dar galės būti pakeistas atsižvelgus į ekspertų pastabas.

Už A. Labašausko projektą balsavo septyni iš devynių komisijos narių. Vienas balsas atiteko Vyčio skulptūrai. Dar vienas komisijos narys balsavime nedalyvavo. Visuomenės balsai tiek už bunkerius primenantį memorialą, tiek už Vyčio idėją pasiskirstė beveik po lygiai.

Konkurse taip pat dalyvavo architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir kolektyvo „aexn“ darbas „Šviesti tiesa“, siūlantis Vyčio kryžiaus formos šviečiantį aukurą, reaguojantį į žmogaus prisilietimą.

Kraštotyrininkas Algimantas Lelešius siūlė memorialą su devyniais nedideliais baseinėliais, išdėstytais aikštėje Vyčio kryžiaus forma. Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros siūlyti akcentai – galimybė kiekvienam aikštės lankytojui atlikti simbolinį garbės sargybos veiksmą.

A. Labašauskas teigė negalintis patikėti, kad jam pavyko laimėti atranką.

Pagal jo idėją, ant paminklo bus išgraviruoti beveik 6 tūkst. partizanų slapyvardžiai.

„Po tais slapyvardžiais slėpdavosi dažniausiai ne vienas, o keli, taip siekdami suklaidinti persekiotojus“, – sakė menininkas.

„Taip, tai yra reprezentacinė aikštė, bet ji turi ir rekreacinę funkciją kartu. Aš manau, kad vis dėlto turėjo būti rastas kažkoks kompromisas tarp visuomenės, valdžios ir menininko, nes turi visos pusės kažkaip dalyvauti“, – pridūrė jis.

Memorialas rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.

Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Partizaninis judėjimas prieš sovietų okupaciją  Lietuvoje vyko 1944-1953 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.