Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
„Yra dvi situacijos, kai žmogus pakyla virš gyvenimo kasdienybės, ir atsiveria jo esmė: kai jis įsimylėjęs ir kai nujaučia artėjančią mirtį. Tada žmogus egzistuoja ant savo galimybių ribos“, – sako rašytoja Svetlana Aleksijevič. Jos knygų pasaulis sudėliotas „iš tūkstančių balsų, likimų, mūsų buities ir būties fragmentų“, kurie liudija ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Ir epochos pabaigą…
 
Po 26 metų pertraukos Eimuntas Nekrošius sugrįžo į Jaunimo teatrą su spektakliu, pasakojančiu apie tai, kas įvyko prieš tuos tris dešimtmečius. Apie epochą, kuri nugrimzdo į nebūtį, bet jos padarinius jaučiame ir šiandien. Daugybė suluošintų likimų, nublokštų į naujo gyvenimo pakraščius. Išvaikščiojęs pasaulinės literatūros viršukalnes, E. Nekrošius susitelkia į eilinių žmonių likimus. Ir žvelgia į praėjusią epochą iš dabarties perspektyvos.
 
Lauros Vansevičienės fotografijose – scenos iš šio spektaklio premjeros.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Lauros Vansevičienės nuotr.