Pianistas Alexanderis Paley. Vlado Ščiavinsko / Lrytas.lt nuotr.

Gruodžio 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir gruodžio 15 d. Vilniaus kongresų rūmuose vėl skambės charizmatiškojo Alexanderio Paley fortepijono akordai. Pasaulyje garsaus pianisto muzikinis kelias jau yra neįsivaizduojamas be ilgametės draugystės su maestro Gintaru Rinkevičiumi ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Lietuvą savo antraisiais namais vadinantis pianistas čia labai laukiamas klausytojų – nors kartą išgirdus A. Paley, jo išskirtinės charizmos nebeįmanoma pamiršti.

„Kai groju scenoje, jaučiu savyje gyvenant dvi asmenybes: vieną – šaltą, racionalų, kontroliuojantį, kitą – pasiduodantį muzikos ir jausmų tėkmei. Kažkas teka per mane, ir laiko pojūtis keičiasi. Visada siekiu, kad publika su manimi kvėpuotų vienu ritmu“, – sako žymus pianistas.

Gimęs gydytojų šeimoje A. Paley nuo mažens buvo labai gabus muzikai. „Mano tėvas Borisas buvo terapeutas, mama Sofija – kardiologė, ir abu jie labai mylėjo muziką. Tėvai kartu studijavo aukštojoje mokykloje, išgyveno santuokoje 54 metus ir dievino vienas kitą“, – prisimena garsus pianistas. 

Tėvų palaikomas gabaus berniuko talentas netruko skleistis. 13-os atlikęs savo pirmąjį solinį rečitalį, 16-os laimėjęs savo gimtosios Moldovos pianistų konkursą, jaunasis A. Paley nesunkiai įstojo į Maskvos konservatoriją, kurioje jo dėstytojomis tapo legendinės pianistės Bella Davidovich ir Vera Gornostajeva.

Vėliau prisimindama A. Paley profesorė V. Gornostajeva kalbėjo: „Gamta dosniai apdovanojo mano studentą – jis turi fenomenalią muzikinę atmintį ir gali išmokti sudėtingiausius muzikos kūrinius per trumpiausią įmanomą laiką. Kai Saša atėjo pas mane į konservatoriją, labai ilgą laiką jis man buvo paslaptis. Aleksandras apdovanotas ne tik muzikiniais gabumais, bet ir išskirtiniu potraukiu kultūrai. Pavyzdžiui, pasaulinę literatūrą jis išmano taip pat gerai, kaip ir muzikinius kūrinius“, – pasakojo profesorė. 

A. Paley neslepia, kad menas, kultūra – jo didžioji meilė. „Labai mėgstu literatūrą, daug skaitau – nuo vaikystės buvau prie to pratintas. Kiekvieną dieną repetuoju ir kiekvieną dieną skaitau. Namuose turiu didžiulę biblioteką. Toliau – tapyba, skulptūra, architektūra, teatras. Tai – ne pomėgiai, tai – kultūra, kuri tiesiogiai susijusi su muzika. Deja, dažnai pastebiu, kad šio požiūrio stokoja mano jaunieji kolegos. Jų pirštai dirba gerai, bet didelio meno tame nėra“, – sako A. Paley. 

A. Paley muzikinė kalba – ne tik kupina erudicijos, bet ir labai gyva, jautri, emocinga. Galima kritikuoti pianistą už pernelyg egzaltuotą atlikimą, tačiau neįmanoma ignoruoti jo kūrinių interpretacijų prasmingumo ir gilaus emocinio išpildymo.

„Mane mokė, kad turi groti taip, jog medžio gabalas dainuotų žmogaus balsu. Daugybė atlikėjų nesupranta, kad jų grojimas turi kažką pasakyti. Kažką nepaprastai svarbaus jiems asmeniškai – ir perduoti tai publikai. Tik tada koncertą galima laikyti pasisekusiu“, – įsitikinęs A. Paley. 

Pokalbis su klausytoju, o ne virtuoziškumo demonstravimas – toks yra pianisto pagrindinis tikslas.

Pianistas Alexanderis Paley.

„Pavyzdžiui, groju Los Andžele – į salę susirenka labai skirtingi žmonės, nuo profesionalų iki visiškai nesusidūrusių su klasikine muzika, visas įmanomas klausytojų spektras. Turi kiekvieną iš jų įtraukti, užmegzti dialogą su žmogumi. Dabar daugybė gali groti garsiau ar greičiau už savo kolegą, priversdami publiką šaukti „Bravo!”. Bet, mano nuomone, ši tendencija yra labai popsinė“, – kalba A. Paley. 

Gruodžio 14 d. Kaune ir gruodžio 15 d. Vilniuje A. Paley leisis į muzikinę kelionę po harmoningą, raiškų, peizažišką vokiečių romantinės muzikos kompozitoriaus F. Mendelssohno pasaulį – pianistas atliks du kompozitoriaus koncertus fortepijonui. Antrojoje koncertų dalyje skambės lietuvių kompozitoriaus F. Bajoro naujausio kūrinio „To Paint Music“ (liet. „Tapyti muziką“) premjera.

Koncertuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras taip pat atliks vieną žymiausių suomių kompozitoriaus J. Sibeliaus kūrinių – Simfoniją Nr. 5, op. 85, Es-dur. Didingas, kompozitoriaus brandos pavyzdžiu tituluojamas muzikos šedevras išsiskiria kvapą gniaužiančiu finalu, dar vadinamu „Gulbių tema“. Apie įkvėpimą pagrindinei Penktosios simfonijos temai J. Sibelius savo dienoraštyje rašė: „Šiandien mačiau šešiolika gulbių. Dieve, koks grožis! Jos ilgai suko ratus virš manęs ir išnyko saulės spinduliuose kaip sidabrinis kaspinas.“ Koncertuose diriguos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. 

Pianisto Alexanderio Paley ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Žėrintys fortepijonai“ įvyks gruodžio 14 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, „Alexander Paley skambina F. Mendelssohną“ – gruodžio 15 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Dirigentas – Gintaras Rinkevičius.