Kosto Kajėno nuotr.

„Naujieji nacionalizmai Europoje ne visada yra visai nauji: jie atgaivinami, ištraukiami iš seno sandėliuko, iš senos močiutės skrynios, o kai kurie yra eksploatuojami politikų kaip aktualija, kuri suteikia tam tikro žinomumo arba gali padėti sutelkti šalininkus, užimti vietą po saule, užimti vietą politiniame spektre. Tai matoma daug kur“, – Kauno technologijos universiteto surengtoje diskusijoje apie nacionalizmo bangas Europoje sakė prof. Vytautas Landsbergis.

Pasak profesoriaus, nacionalistiniai judėjimai Europoje pastaruoju metu suaktyvėjo dėl įvairių priežasčių. „Visur atsiranda siekių savo teritorijoje tvarkytis savarankiškiau. Vieni tokius tikslus sieja su istoriniais sentimentais, kiti – su ekonominiais dalykais“, – tvirtino V. Landsbergis.

Katalonijos laisvės siekis – kitoks nei Lietuvos

Kalbėdamas apie katalonų siekį įgauti nepriklausomos valstybės statusą, profesorius tikino, kad, nepaisant jaučiamų simpatijų išsivadavimo siekiantiems žmonėms, būtina atsižvelgti į esamą politinę padėtį.

„Jie puikūs žmonės ir mums daug kartų padėdavo, bet tai nereiškia, kad mes turim susipykti su kažkuo pasaulyje, neatsižvelgdami į tam tikrus realius tikrovės dalykus“, – pažymėjo V. Landsbergis.

Nors Katalonija gyvena turtingiau nei likusi Ispanijos dalis, o kažkada buvo laikoma net atskira valstybe, tai, pasak profesoriaus, jau senai pamiršta ir, lyginant su praėjusiame amžiuje vykusiomis Lietuvos nepriklausomybės kovomis, nėra ir jokios istorinės užgrobimo aplinkybės.

„Mūsų valstybės prisiminimas buvo čia pat ir jis dar egzistavo kaip pripažinimas, kad mes tiktai neteisėtai esame pagrobti Sovietų Sąjungos. Nors ir teko susidurti su rusų Vakarų spaudoje skleidžiamais teiginiais, kad mūsų valstybės niekada nebuvo“, – teigė jis.

Tuo tarpu Katalonija po Ispanijos suvienijimo tapo jos dalimi teisėtai. V. Landsbergis taip pat tvirtino, kad nepaisant didelių Katalonijos patriotų įkarščio ir stipraus noro pasitraukti iš Ispanijos sudėties, vis dėlto tai nėra daugumos gyventojų nuomonė.

„Žiūrėkite, kaip žmonės ėjo į Baltijos kelią Lietuvoje: milijonas ar pusantro milijono žmonių. Katalonai irgi padarė nemažą demonstraciją, Katalonijos kelią, bet neatėjo ten „n“ milijonų. O ir tie, kurie nepritarė, nesėdėjo pasislėpę krūmuose, palėpėse – jie taip pat išėjo į gatves“, – tikino V. Landsbergis.

Katalonijos situaciją profesorius apibūdino kaip sudėtingesnę ir kitokią nei praėjusiame amžiuje vykusią Lietuvoje, kur visuomenė buvo vieninga ir siekė užsibrėžto tikslo kartu.

„Brexit“ nenaudingas nė vienai pusei

V. Landsbergis tikino, kad judėjimai žemyne vyksta dėl įvairių priežasčių: etninių, ekonominių, vertybinių kitokių apsisprendimų valstybių viduje. Jis pažymėjo, kad Europos dalimi esame ne tik dėl strateginių sumetimų, bet ir tam tikrų vertybių, pavyzdžiui, Katalikų bažnyčios.

Kai kurie regionai atskirumo nori vien dėl ekonominės gerovės. „Pavyzdžiui, Šiaurės Italija skelbia savo ekonominę vienybę, sakydama, „kam mums reikia išlaikyti tuo mafijozus ir banditus Pietų Italijoje; mes gerai uždirbam, mes turtinga žemė, turtingas regionas, mes galėtumėm gyventi geriau, o dabar pusę mūsų turto pasiima tie tinginiai“. Tokių analogijų yra daug“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Apie „Brexit“ fenomeną profesorius taip pat atsiliepė vienareikšmiškai: „Niekas neabejoja, kad Didžiosios Britanijos atsiskyrimas susilpnins ir pačią Europos Sąjungą, ir Didžiąją Britaniją“. Be to, V. Landsbergio nuomone, tokie balsavimai nebūtinai atspindi visos tautos apsisprendimą.

Diskusija „Nuo Katalonijos iki Lietuvos: nacionalizmo bangos Europoje“ su Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovu prof. Vytautu Landsbergiu vyko KTU SHMMF. Joje buvo kalbama apie galimas reakcijas į nacionalistinius proveržius, nacionalizmo bangų tramdymą, Katalonijos ir Baltijos šalių išsivadinimo analogijas. Diskusiją moderavo KTU SHMMF dekanas, politologas Ainius Lašas.

lrt