Prof. dr. Saulius Čaplinskas

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia imuninę sistemą, saugančią žmogų nuo infekcijų. Veikiamas ŽIV žmogaus imunitetas nusilpsta ir pasiekiama paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS. Tačiau, anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, medicinos mokslų daktaro Sauliaus Čaplinsko, scenarijus neturi būti toks niūrus – laiku diagnozavus ŽIV infekciją ir pradėjus kokybišką gydymą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą.

„Kai kurių tyrimų duomenimis, specifinius vaistus vartojančių žmonių gyvenimo trukmė gali būti netgi ilgesnė nei be ŽIV infekcijos, – teigia profesorius S. Čaplinskas ir atsako į klausimą, kaip taip gali atsitikti, – tiesiog, žmogus pervertina savo vertybes, pakeičia elgesį ir ima labiau rūpintis sveikata. O nuo to laimime mes visi – visa visuomenė.“

Saulius Caplinskas. ZIV from Bernardinai.lt on Vimeo.

ŽIV ligos gydymui naudojami vaistai sumažina viruso kiekį žmogaus organizme – taip sumažinama ŽIV perdavimo rizika ir pristabdomas ŽIV ligos progresavimas, tai leidžia užsikrėtusiam gyventi pilnavertį gyvenimą. ŽIV užsikrėtusios nėščiosios, vartojančios antiretrovirusinius vaistus, gali pagimdyti neužsikrėtusius ŽIV, t.y. sveikus vaikus.

Lietuvoje svarstoma galimybė ŽIV ligos gydymą skirti iškart sužinojus teigiamą ŽIV diagnozę. Tačiau kol kas Lietuva ir Latvija yra vienintelės šalys Europos Sąjungoje, kuriose ŽIV ligos gydymas skiriamas tik tada, kai ŽIV liga pažengusi iki tam tikros ribos, t.y. kai imunitetas būna pakankamai nusilpęs.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof., dr. S. Čaplinskas  pastebi, kad pastaruosius dvejus metus ŽIV infekcija Lietuvoje plinta kiek sparčiau nei keletą metų prieš tai ir bendras oficialus ŽIV diagnozuotų asmenų skaičius jau artėja prie 3 tūkstančių.

„Būtų labai gerai, kad kuo platesnis visuomenės sluoksnis suprastų, jog socialinė distancija,  išankstinės neigiamos nuostatos ar klaidingi įsitikinimai gali stabdyti žmonių siekį pasitikrinti dėl ŽIV. O tik laiku sužinojęs diagnozę, žmogus gali kreiptis į gydytoją ir gauti labai efektyvų ŽIV ligos gydymą“, – sako prof. dr. S. Čaplinskas.

ŽIV testavimo savaitė – mažiau bijokime

Aktyvų lytinį gyvenimą gyvenantis žmogus, priklausomai nuo jo lytinio elgesio, mažiau ar daugiau rizikuoja užsikrėsti ŽIV infekcija. Todėl siekiant didinti visuomenės informuotumą apie tyrimų dėl ŽIV svarbą kasmet Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vyksta ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė, kuri mobilizuoja visuomenę, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šių ligų keliamas grėsmes, pasitikrintų bei suprastų, kad yra veiksmingas šių ligų gydymas.

„Per ŽIV ir hepatitų tyrimų savaitę siekiama sudaryti priimtinesnes sąlygas bei formuoti palankesnę aplinką mažinant psichologinį barjerą pasitikrinti dėl ŽIV. Svarbu nebijoti, būti aktyviam ir sąmoningam bei ateiti pasitikrinti ar nesi užsikrėtęs“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro  vadovas.

Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, anot prof. dr. S. Čaplinsko, Lietuva per trisdešimt metų, kuomet gyvename su ŽIV, sugebėjo stipriau pristabdyti viruso plitimo bangas, nei gretimos valstybės. „Tačiau iš dalies tapome savo sėkmės įkaitais, kaip ir vakcinos tampa savo sėkmės įkaitėmis: kuomet nebematome vakcinomis valdomų ligų, atrodo, kad problema nebeegzistuoja ir galima nebesiskiepyti. Lygiai tokia pati situacija su ŽIV – kai atrodo, kad pas mus infekcijos atvejų nedaug, galime nebesisaugoti. O tai yra klaidinga nuostata, todėl ir pastaruosius dvejus metus pradėjome registruoti daugiau naujų ŽIV infekcijos atvejų Lietuvoje“, – visada budriems pataria likti ŽIV prevencijos ekspertas prof. dr. S. Čaplinskas.

Išankstinį aplinkinių nusiteikimą skatina ir paprasčiausias nežinojimas. Nemaža dalis visuomenės nėra informuota, kad ŽIV buitiniu keliu neplinta. Infekcija neužsikrečiama per maistą, pavyzdžiui, valgant iš tų pačių indų, iš kurių valgo ir užsikrėtusieji ŽIV, per vandenį baseine, duše ir kt., per orą čiaudint, kosint, per įvairių vabzdžių – uodų, erkių, blusų ir kt., įkandimus, buitinio kontakto būdu – spaudžiant ranką, naudojantis bendrais telefonais, kompiuteriais ir pan.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį Lietuvoje iki 2017 m. ŽIV diagnozuota 2749 žmonėms. Vyrų beveik keturis kartus daugiau nei moterų. Daugiausiai užsikrėtusiųjų registruota 25-29 m. amžiaus grupėje. Visose Lietuvos savivaldybėse yra užregistruota ŽIV užsikrėtusių žmonių.

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Šviečiamojo projekto partneriai – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ir sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.