Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
    „Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? Ir jei surastų,– iš tiesų sakau jums,– jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios.
    Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.

Iz 40, 1–11: Viešpats guodžia savo tautą

Ps 96, 1–2. 3. 10ac. 11–12. 13. P.: Štai mūsų Dievas ateis galingas.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Per įvairius rūpesčius, kasdienybės rutiną neretai pamirštame vieną svarbiausių dalykų, be kurio, man rodos, nevyksta jokios Kalėdos. Tai yra Dievo Gailestingumas.

Šios dienos evangelija mus kviečia palyginti ginti tamsos ir griovio patirtį ir Dievo meilės glėbį. Iš tiesų, juk tik advanto gelmėje mes galime patirti, kad viena tikrovė papildo ir pabrėžia kitą.

Dievui pažįstami visi brūzgynai. Jam žinomos ir visos duobės, į kurias gali patekti Jo mažutėlis. Ir kartu kiekvienas žmogus Jam toks brangus, kad Jis pats ryžtasi eiti jo ieškoti. Ir link duobės, ir link pačių didžiausių šabakštynų.

Adventas yra tas laikas, kada turime tieiog iš naujo prisiminti, kad Dievo Gailestingumo gelmės neišmatuojamos, kad Jo rankos visada yra ištiestos link to, kuris klydo, kuris netyčia išsuko iš kelio.

Nuostabu žinoti, jog Dievas visas mūsų šalikeles žino. Jis dabinasi šia patirtimi, kad pasiektų patį mažiausią ir nedrąsiausią. Jis ateina. Ateina ne į Karaliaus rūmus.

Ateina į šalikeles ir brūzgynus, kad ištiestų mums ranką. Nes mes Jam svarbiausi, nos ir būdami mažutėliais, tokiais, kurie pasaulio didžiūnų nesudomina. Dievas mumis domisi. Ir tai tebūna kiekvieno iš mūsų advento patirtis.

Bernardinai.lt 

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai