EPA nuotrauka

Per šių metų pirmus 9 mėnesius Specializuotos pagalbos centruose (SPC) buvo užregistruota 13 413 smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių, iš kurių apie 12 301 pranešė policija. Pagalba suteikta 7 737. Numatoma, kad per metus pagalbą gavusių žmonių skaičius sudarys apie 10 300 smurtą patyrusių asmenų, ir šis skaičius pastaraisiais metais iš esmės nesikeičia. Vidutiniškai vienam žmogui pagalbai skiriama apie 50 eurų (atsižvelgiant į tai, kad skirta 666 000 eurų, o užregistruota daugiau kaip 13 tūkst. asmenų).

Antradienį Seime, prie plenarinių posėdžių salės durų, piketą dėl per menkų lėšų kovoti su smurtu artimoje aplinkoje surengė keletas nevyriausybininkių ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas su Socialdemokratų frakcijai Seime priklausančia parlamentare Dovile Šakaliene. Proteste minėta, kad praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje į teisėsaugą kreipėsi 66 tūkst. Lietuvos gyventojų, tačiau SPC 2016 m. užregistruota 17 112 smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, pagalbą gavo 10 485 suaugę žmonės.

Piketas surengtas prieš Seimui pradedant galutinį kitų metų valstybės biudžeto svarstymą. Rankose laikydami juodus plakatus, piketuotojai teigė, kad nauja valdžia neskiria reikiamo kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.

„Nesityčiokime, pripažinkime, tai nėra šios Vyriausybės prioritetas. Moteris su vaiku bėganti nuo smurto nėra šitai Vyriausybei svarbi. Socialinis jautrumas į Lietuvą neatėjo nepriklausomai nuo to, ar biudžetas yra deficitinis, ar perteklinis“, – tvirtino D. Šakalienė.

Į plenarinį posėdį atvykęs premjeras Saulius Skvernelis, pamatęs Seime piketuojantį G. Palucką, atkreipė dėmesį, kodėl šis ne savo darbo vietoje Vilniaus miesto savivaldybėje. Mat G. Paluckas eina sostinės vicemero pareigas.

„Jūs turėtume būti savivaldybėje, gerbiamas vicemere. Jūs gi valstybės tarnautojas esate. Jūs turėtume 8 val. būti darbo vietoje, o dabar ką jūs čia darote? Tai yra Vilniaus savivaldybės tarnautojo funkcijos tokios?“ – pamatęs G. Palucką stebėjosi Vyriausybės vadovas.

Šiam bandant paaiškinti, kad jis yra ir politikas, o savivaldybė taip pat turi programas kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, S. Skvernelis pareiškė, kad jis užsiima populizmu.

D. Šakalienės teigimu, kitų metų biudžete 17 nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms aukoms, iš viso numatyta skirti 666 tūkst. eurų. Tuo metu realiai reikėtų 4 mln. eurų.

„Po mūsų visų prašymų galbūt bus pridėta 100 tūkst. eurų, tai štai vietoj 10 eurų metams pagalbos galbūt bus skirta 12 eurų metams padėti smurto aukoms, – tvirtino D. Šakalienė. – Realiai tas įstatymas negali veikti. Kaip gali veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, jeigu pinigai, kurie jam skiriami, yra pasityčiojimas?“

Vyriausybės vadovas savo ruožtu apgailestavo, kad visiems prašymams ir poreikiams patenkinti lėšų nėra.

„Kas jau gali plėstis, viskas išsiplėtė. Ir dešimtys eurų jau išieškotos. (...) Kiekvienas prašymas yra galimas. Kitų metų biudžete numatyta dvigubai didesnės išmokos kalbant apie prekybą žmonėmis. Tai, matyt, klausimai ateis ir iki kitų programų įgyvendinimo“, – sakė S. Skvernelis.

„Gėda, gėda, gėda premjerui“, – išgirdę tokį premjero komentaro skandavo piketuojai.

„Suprantu, kad Šiaulių prokuratūros remontas yra gerokai svarbesnis nei moterys, kurios mušamos ateis ieškoti pagalbos. Lietuvoje dar investuojame į plytas“, – sakė D. Šakalienė.

Specializuotą kompleksinę pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje, teikiančių Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė priminė, kad teikti pagalbą smurto aukoms nevyriausybines organizacijas yra įpareigojusi pati Vyriausybė, be to, tai yra tarptautinis įsipareigojimas. Anot jos, pastaraisiais metais, pagalbos prašančiųjų skaičius yra smarkiai išaugęs.

„Policija jau susiorientavo, kad jeigu jie nenori kelti baudžiamosios bylos, tai siunčia mums. Mūsų krūviai didėja dešimtimis kartų. Ne procentais, bet kartais. Tas varganas 666 tūkst. eurų lieka trejus metus tas pats, nors vien per tris ketvirčius mūsų Vilniaus miesto specialiosios pagalbos centras Vilniaus moterų namai 60 proc. daugiau gavo pranešimų iš policijos, nekalbant apie tuos žmones, kuriems teikiame tęstinę pagalbą“, – teigė L. H. Vasiliauskienė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.