Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, kurio vardas Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
    Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“
    Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“
    Jis atsakė: „Ne!“
    „Tai gal tu pranašas?“
    Jis atsakė: „Ne!“
    Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
    Jis tarė: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: 'Taisykite Viešpačiui kelią!' kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
    Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei pranašas?“
    Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu, o jūsų tarpe stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis,– jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.
    Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

Iz 61, 1–2a. 10–11: Širdingai aš džiaugsiuosi Viešpačiu

Lk 1, 46–48. 49–50. 53–54. P.: Mano siela džiūgauja Dievu manuoju.

1 Tes 5, 16–24: Jūsų dvasia, siela ir kūnas tebūna išsaugoti mūsų Viešpaties atėjimui


Sekmadienio evangelijos komentaro autorius – kun. Algimantas Gudaitis SJ

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai