Moterys šiandien dirba beveik visus darbus, kuriuos anksčiau tradiciškai atlikdavo vyrai, tačiau statybų, transporto, inžinerijos ir IT sektoriuose jų kol kas mažuma. Tuo tarpu itin nedaug vyrų darbuojasi švietimo, sveikatos, slaugos, asmens priežiūros ir kituose srityse. Nors Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal 30–34 metų amžiaus moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, tačiau Lietuvoje vyrai uždirba daugiau nei moterys,  o tai galiausiai nulemia mažesnes nei vyrų moterų pensijas. 

Visose Europos Sąjungos šalyse moterys gauna mažesnes pensijas ne vien dėl nevienodo įsitraukimo į darbo rinką, kurią lemia gerai funkcionuojanti vaiko priežiūros paslaugų infrastruktūra. Nemenką vaidmenį čia vaidina ir stereotipai, formuojantys lyčių segregaciją visuomenėje, darbe ir švietime. Vyrai tradiciškai uždirba daugiau nei moterys visoje ES. Mažiausias atlyginimų skirtumas yra Rumunijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, tuo tarpu Estijoje jis yra didžiausias.

Linos Salanauskaitės nuomone, didžiulėms korporacijoms trūksta žmonių, galinčių vystyti verslą – vadovų, komunikacijos specialistų.

Gruodžio 13 d. Europos lyčių lygybės instituto ataskaitą „Segregacija lyčių aspektu švietime, mokymuose ir darbo rinkoje. Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES šalyse narėse peržiūra“ pristačiusi tyrimo vadovė Lina Salanauskaitė atkreipė dėmesį, kad inžineriją, IT ir gamybines studijas (STEM) Lietuvoje renkasi vos 11–16 proc. moterų, o bendras studentų, baigusių STEM studijas, skaičius siekia apie ketvirtadalį viso studentų skaičiaus. Tuo tarpu sveikatos ir socialinio aprūpinimo kryptyse studijuoja 11–21 proc. vyrų. Bendras studentų, pasirinkusių šios krypties studijas, skaičius siekia apie 20 proc. viso studentų skaičiaus. Ir tik trečdalis moterų, turinčių mokslo ir technologijų krypties išsilavinimą, randa darbą, susijusį su jų specialybe. 40 proc. jų tampa mokytojomis ar dirba pardavimų sektoriuje.

Lina Salanauskaitė. Editos Tarvydaitės nuotrauka

Tyrimai rodo, kad šios problemos kaina ES lygiu iki 2050 m. gali siekti 610–820 mlrd. eurų. Iki 2023 m. ES atsiras 3,5 mln. naujų darbo vietų STEM sektoriuje, kuriame Lietuvoje tradiciškai dominuoja vyrai. Iki 2025 m. ES darbuotojų poreikis STEM bei sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos srityse išaugs 8 proc., o bendras darbuotojų poreikis visoje ES išaugs apie 3 proc. Tuo tarpu Lietuvoje komunikacijos ir informacijos technologijų srityse darbuotojų poreikis išaugs 21 proc., sveikatos ir socialinės rūpybos srityse – 4 proc.

Albertas Einšteinas yra pasakęs, kad lengviau suskaldyti atomą, negu panaikinti stereotipus žmonių galvose. Pasak Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ekspertės Jolantos Reingardės, reikėtų susimąstyti, kiek dabartinės STEM programos yra patrauklios merginoms ir moterims. Merginos teigia, kad joms ten mokytis neįdomu, kadangi tos programos labai stipriai orientuotos į techninį profilį. ES jau pasigirsta siūlymų praplėsti šias programas, papildant jas disciplinomis, susijusiomis su socialiniais ir humanitariniais mokslais, ir taip jas padarant patrauklesnes. Net ir nepasižymintiems komunikabilumu jaunuoliams jų būsimame darbe reikės bendrauti su žmonėmis, parduoti savo produktą, tad darbdaviams reikėtų tokias praplėstas studijas baigusių absolventų.

Linos Salanauskaitės nuomone, didžiulėms korporacijoms trūksta žmonių, galinčių vystyti verslą – vadovų, komunikacijos specialistų. ES lygiu jau yra priimta aukštojo mokslo strategija, kuria vadovaujantis aukštosios mokyklos, rengiančios labai siauro techninio profilio specialistus, galėtų praplėsti studijas, rengiančias specialistus, kurių reikia darbo rinkai. Tai būtų patrauklu moterims, kurios iš prigimties yra komunikabilios. Šiuo metu nemažai moterų, pasirinkusių STEM sritį, įsidarbina didelėse tarptautinėse kompanijose.

PISA (tarptautinis penkiolikmečių tyrimas) atskleidė, kad prieš 15–20 metų lyčių atskirtis matematikos ir gamtos mokslų pasiekimuose buvo didesnė nei dabar. O dabar daugelyje ES šalių mergaitės savo pasiekimais lenkia berniukus. Pastebėta, kad Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Danijos mergaitės turi didesnių nei berniukai lūkesčių tapti su mokslu susijusiomis specialistėmis.

Pasak moterų profsąjungos „Solidarumas“ atstovių, tobulėjančios technologijos „vienu mygtuko paspaudimu“ įgalina moteris atlikti didelės fizinės jėgos reikalaujančius darbus.

Tačiau statistikos duomenys atskleidžia, kad 2004 m. Lietuvoje moterų, dirbusių STEM sektoriuje skaičius, buvo didesnis nei dabar. Tokia tendencija pastebėta ir Estijoje, Bulgarijoje, Latvijoje – šalyse, kurios iki šiol didžiavosi dideliu moterų, dirbančių gamyboje, statyboje ir IT sektoriuje, skaičiumi. Daugelis tokių moterų jau išeina į pensiją, ir tokia tendencija pastebima visoje ES.

Ypač prasti profesinį išsilavinimą įgijusių moterų reikalai: STEM srityje įsidarbina tik kas dešimta moteris, tuo tarpu 48 proc. jų kolegų vyrų sėkmingai susiranda darbą. O būtent šiame sektoriuje, kuris vis labiau automatizuojamas, kuo toliau, tuo labiau reikia kvalifikacijos, kurią įgyti gali tiek moterys, tiek vyrai. Pasak moterų profsąjungos „Solidarumas“ atstovių, tobulėjančios technologijos „vienu mygtuko paspaudimu“ įgalina moteris atlikti didelės fizinės jėgos reikalaujančius darbus. Tačiau kol kas šiuos darbus atliekančios moterys vis dar mažiau uždirba nei jų kolegos vyrai. Pavyzdys – Vilniaus troleibusų parko vairuotojos gauna mažesnes algas nei jų kolegos autobusų vairuotojai vyrai. Iki šiol toks diskriminacinis skirtumas buvo aiškinamas sunkesniu autobusų, kurių dauguma jau buvo pasenę, vairavimu. Tačiau dabar autobusų parkas atnaujintas, tačiau dėl didesnių atlyginimų moterys turi kovoti ir toliau.

Pastebėta, kad STEM sektoriuje greičiau įsidarbina moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, tačiau karjeros galimybės, susijusios su didesniu atlyginimu, greičiau atsiveria vyrams. Vyrai yra dažniau perkeliami į vadovaujamas pareigas, o tai lemia, kad moterys sudaro mažiau nei 5 proc. generalinio direktoriaus pareigas einančių asmenų. Moterims paprastai skiriamos užduotys, reikalaujančios daugiau laiko ir mažiau susijusios su jų karjeros perspektyvomis, tuo tarpu vyrai progresuoja greičiau. Trisdešimtmetės–keturiasdešimtmetės moterys užsikrauna didesnę šeimos priežiūros naštą, tad jų karjeros galimybės mažesnės.

Lietuvoje švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės srityje dominuoja moterys, ir tai atitinka ES vidurkį. Galimybės susirasti darbą šiame sektoriuje augo nuo 2004 m. iki 2014 m.: vyrų, įgijusių tiek aukštąjį išsilavinimą, tiek profesinį, galimybės susirasti darbą čia buvo beveik tokios pat kaip moterų. Baigusios švietimo, socialines ir asmens rūpybos studijas moterys dirba kultūros srityje, pardavėjomis, o dalis vyrų pereina į STEM sektorių. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai mažesni STEM srityje, tuo tarpu vadinamajame „moteriškame” sektoriuje vyrai, patekdami į aukštesnes pozicijas, uždirba daugiau nei moterys. Tačiau vis vien vyrai nėra linkę rinktis mokytojų profesijos, nors prieš šimtą metų jie joje dominavo. Tą lemia ne vien santykinai neaukšti atlyginimai – čia irgi pasireiškia stereotipai, kad neva vyrui rinktis mokytojo profesiją kaip ir „ne prestižas“.

Akivaizdu, kad, siekiant paskatinti moteris rinktis gamtos mokslų ir technologines specialybes, o vyrus – humanitarines, reikėtų keisti darbo aplinką ir stereotipus, o mokyklose stiprinti karjeros pasirinkimo konsultavimą. Reikėtų ir priemonių, padedančių derinti darbą ir šeimą tiek vyrams, tiek moterims, nes dažnai moterys, norinčios suderinti darbą ir šeimą, renkasi darbą, kuriame tą padaryti joms paprasčiau.