Emmanuelle Heme „Mano šventieji draugai“. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2017.

Knygoje aprašyti 30 šventųjų gyvenimai, kuriuos visiškai pakeitė tikėjimas į Jėzų. Kiekvienas vaikas šiose gyvenimo istorijose atras jam Dievo siunčiamą žinutę ir šventųjų padedamas mokysis augti meilėje. Dalinamės knygos išrauka.

Šventoji Marija, Dievo Motina

Tebūna man, kaip tu pasakei (lk 1, 38).

Marija, jauna mergina iš Nazareto, laukė Mesijo atėjimo. Ji ištekėjo už dailidės Juozapo, tada ją aplankė angelas. Šis pranešė, kad Marija pagimdys Išganytoją – dievo sūnų. Kaip šitai gali atsitikti? Juk Marija dar visai jauna. Angelas paaiškino, kad Šventoji dvasia ją uždengs savo šešėliu. Marija sutiko. Ji ištarė „taip“. Šis „taip“ apvertė visą pasaulį aukštyn kojomis! Marija susilaukė Jėzaus. Kaip ir visos mamos, Marija labai mylėjo savo vaiką Jėzų, augino Jį ir galiausiai išleido į platųjį pasaulį. Marija visą laiką tikėjo į Dievą: ir kai jai kalbėjo angelas, ir kai Jėzus sakė savo kalbas... ir netgi prie kryžiaus...

Danguje Marijai skirta ypatinga vieta – šalia sūnaus Jėzaus. Jis mums visiems dovanoja Mariją kaip mamą. Gali viską jai pasakyti, o ši perduos tai Jėzui ir išmokys tave pasitikėti Viešpačiu.

Sveika, Marija

Sveika, Marija, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi!
 Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas tavo sūnus Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.

Šventasis Juozapas

Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos (Mt 1, 20).

Juozapas buvo dailidė, jis gyveno mažame Nazareto miestelyje. Šis vyras kilęs iš didžiausio Izraelio karaliaus Dovydo giminės. Juozapas – Marijos sužadėtinis. Vieną dieną jis sužinojo, kad Marija laukiasi, nors jie niekada negyveno kaip vyras ir žmona. Juozapas nusprendė slapta išsižadėti Marijos, kitaip tariant, atsiskirti nuo jos. Tačiau nakčia į Juozapą kreipėsi Viešpaties angelas. Šis prisakė nebijoti ir priimti Mariją į savo namus, nes jos nešiojamas kūdikis siųstas Dievo. Juozapas pasitikėjo Viešpačiu. Jis vedė Mariją, gimusį kūdikį pavadino Jėzumi ir rūpinosi Juo kaip tėvas. Juozapas padėjo Jėzų auginti ir mokė Jį dailidės amato.

Šventasis Juozapas mus moko pasikliauti Dievu visa širdimi netgi pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Žemėje Juozapas buvo Jėzaus tėvas, tu gali prašyti jo pagalbos – kad globotų tavo tėtį ir padėtų jam gerai atlikti savo pareigas.

Juozapai, tave vadina teisinguoju, tyliuoju...

Aš noriu tave vadinti savo draugu.


Kartu su Jėzumi ir Marija
turi vietą mano širdyje.

Priglaudęs Viešpatį savo namuose,

padėk man Jį surasti.

Pasakyk, kur Jis yra, kai kenčiu

ir jaučiuosi vienišas.

Pasakyk, kur Jis yra, kai esu tvirtas


ir kai žmonės man būna malonūs ir draugiški!

Juozapai, mano drauge, išmokyk


kasdien sutikti Viešpatį.

Tu, Šventosios dvasios veikimo liudininke,

padėk man atpažinti Jos stebuklus.

Tu, toks rūpestingas savo artimiesiems,

išlaikyk mano širdį visada tyrą.

Pagal kun. Leono Suljė maldą

Šventasis Petras

Jėzus vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo sūnus!“ (Mt 16, 15–16)

Tu puikiai pažįsti Petrą. Tai vienas iš dvylikos Jėzaus apaštalų. Pirmas jo vardas – Simonas, jis nusidėjėlis. Simonas atsiskyrė nuo savo šeimos ir namų, kad galėtų sekti Jėzų. Jis gyveno su Jėzumi, girdėjo ir matė kiekvieną Jo žingsnį, buvo įsitikinęs, kad seks Jėzumi iki gyvenimo pabaigos ir niekada Jo neapleis. Petras puikiai suprato, kad Jėzus yra lauktasis mesijas Kristus. Štai kodėl Jėzus jam davė Petro vardą ir tarė: „Tu esi Petras – uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią.“

Tačiau kai Jėzų nuteisė myriop, Petras išsigando ir Jo išsigynė. Petras išdavė savo geriausią draugą. Vis dėlto Velykų rytą jis pirmasis iš apaštalų patikėjo Jėzaus prisikėlimu. Petras įbėgo į kapo rūsį ir pastebėjo: jis tuščias! Apaštalas vėl atrado Jėzų, o šis jo paklausė: „Petrai, ar tu mane myli?“ Petras atsakė: „Viešpatie, aš tave myliu.“

Jis suprato, kad Jėzus atleido. Po sekminių jis skelbė Viešpaties stebuklus iki pat Romos, o mirė nukryžiuotas, kaip ir Jėzus.

Gali šventojo Petro prašyti, kad jis perduotų tau savo stiprią meilę Jėzui ir padėtų priimti švelnų Jėzaus, kuris atleidžia mūsų nuodėmes, žvilgsnį.

Petrai, kuris palikai viską, kad galėtum sekti Jėzumi,

padaryk mano širdį

tokią atvirą, kaip ir tavo.

Petrai, kuris Jėzuje atpažinai

Gyvojo dievo sūnų,


padaryk mano tikėjimą

tokį pat tyrą ir stiprų, kaip ir tavo.

Petrai, kuris verkei


išsižadėjęs savo Viešpaties,


išmokyk mane apraudoti savo nuodėmes.

Petrai, kurį Jėzus pasirinko,


kad ganytų Jo aveles,


išmokyk mane melstis už popiežių,

vyskupus ir kunigus,

kuriuos mums šiandien dovanoja Viešpats.

Tavęs Jėzus tris kartus paklausė:

„Petrai, ar tu mane myli?“


Kartu su tavimi aš šiandien atsakau:

„Viešpatie, tu viską žinai.

tu puikiai žinai, kad tave myliu!“


Malda iš knygos „Visų kunigų knyga“ 

Šventasis Paulius

Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai (1 Kor 13, 1).

Saulius gimė judėjų šeimoje. Jis buvo labai aršus žmogus, persekiojo Jėzaus mokinius. Jam dalyvaujant, akmenimis buvo užmuštas šventasis Steponas. Kartą, kai keliavo suimti krikščionių, netoli Damasko jį apšvietė stipri šviesa iš dangaus. Nukritęs ant žemės, jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Saulius paklausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Balsas jam atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.“ Atsistojęs Saulius suprato esąs aklas. Nuo tada jo gyvenimas visiškai pasikeitė. Jo širdis persimainė. Po to jam nuo akių lyg raištis nukrito, ir jis vėl atgavo regėjimą. Netrukus Saulius pasikeitė savo vardą į Paulių ir tapo didžiu misionieriumi, jame apsigyveno Šventoji dvasia, ji Pauliui suteikė stiprybės ir drąsos. Nuo tada jis aplankė daug šalių aplink Viduržemio jūrą ir skelbė Jėzų.

Daugelis pas jį atėjusių žmonių įtikėjo į Jėzų, bet atsirado ir nemažai priešų, tad Paulius už savo kalbas ne kartą kalėjo. Jis daug rašė naujiesiems krikščionims ir juos lankydamas padėjo stiprinti tikėjimą.

Šventojo Pauliaus prašyk tinkamų žodžių tikėjimui išreikšti ir drąsos gyventi pagal Jėzaus mokymą – būti atlaidžiam ir geranoriškam. Tavo gyvenimas kalba aiškiau už žodžius.

Apmąstymas

Ir jei turėčiau pranašystės dovaną

ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;

jei turėčiau visą tikėjimą,


kad galėčiau net kalnus kilnoti,


tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.

Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,

jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,


bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;


meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.


Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,

nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

nesidžiaugia neteisybe,

su džiaugsmu pritaria tiesai.

Ji visa pakelia, visa tiki,

viskuo viliasi ir visa ištveria.

Meilė niekada nesibaigia.

1 Kor 13, 2–8

Šventasis Augustinas

Viešpatie, sukūrei mus pagal savo paveikslą ir mūsų širdys nepailsės, kol nepabus tavyje!

Augustinas kilęs iš šiaurės Afrikos. Jis gyveno IV–V amžiuje. Jo tėvas netikėjo į Dievą ir buvo labai reiklus. Augustinas uoliai mokėsi ir atrado graikų filosofiją. Jo motina Monika buvo krikščionė, daug meldėsi už savo sūnų. Augustinas labai mėgo švęsti ir linksmintis. Ilgą laiką jis nepailsdamas ieškojo gyvenimo prasmės. Augustinas norėjo viską pamatyti, visko paragauti! Vieną dieną jis suvokė, kad taip ilgai ieškota tiesa slypi jame pačiame: Dievas yra beribis, Jis slypi ir Augustino širdyje!

Nuo tada jis karštai pamilo Jėzų ir džiaugėsi supratęs tikėjimo esmę. Po mirties Bažnyčia jį paskelbė „Bažnyčios mokytoju“. Tai reiškia, kad jo raštai ir tikėjimo pavyzdys gali padėti krikščionims rasti tiesą. tu gali jo prašyti, kad gyvenimo kelyje padėtų rasti vietas, perskaityti knygas, sutikti žmones, kurie sustiprintų ir atgaivintų tavo tikėjimą.

Apmąstymas

Mylėk ir daryk, ką nori!


Jei tylėtum – tylėk iš meilės,

jei šauktum – šauk iš meilės,

jei taisytum – taisyk iš meilės,

jei atleistum – atleisk iš meilės.

Tebus tavyje meilės šaknis,


iš tokios šaknies tik gera tegali kilti.

Pagal šv. Augustino apmąstymą