Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas

2014-aisiais metais Lietuvos savivaldybėms buvo suteikta daugiau laisvės savarankiškai skirstyti socialines išmokas – esą vietos specialistai daug geriau jaus, kada gyventojui iš tiesų trūksta lėšų pragyvenimui, o kada jis piktnaudžiauja valstybės gerumu. Reforma pasiteisino: sutaupyta ir išmokoms nepanaudota apie 140 milijonų eurų. Tačiau ar skurdo ir atskirties mažinimui skirtos lėšos, kuriomis savivaldybė galėjo laisvai disponuoti, buvo panaudotos šiai sričiai? Savivaldybės tikina, kad taip, tačiau Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai ir mokslininkai purto galvas.

Iš kur tokio dydžio sutaupymai?

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė sakė, jog Lietuvoje gyventojų šiek tiek mažėja, o likusiųjų pajamos kyla. Dėl šios priežasties savivaldybėms pavyksta sutaupyti tiek lėšų.

„Išmokos būna dviejų rūšių – socialinė pašalpa, kurios maksimalus dydis yra 102 eurai, ir kompensacijos už komunalines paslaugas. Praėjusiais metais piniginei paramai buvo skirta 226,8 milijonai eurų. Iš jų savivaldybės nepanaudojo apie 140 mln. eurų. Bendradarbiaujame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ieškome efektyvių kelių, kaip šias lėšas panaudoti“, – sakė A. Vareikytė.

Savivaldybių asociacijos atstovė atskleidė, jog jau kelerius metus juntama, kad piniginė parama daugumai skurstančių žmonių nepadeda judėti į priekį, išspręsti savo problemų. Jos nuomone, minėta reforma netgi keičia požiūrį: jau suvokta, kad neapsimoka gyventi iš pašalpų, reikia pačiam pakrutėti, ieškoti pajamų šaltinio.

Jau netrukus lėšų skirstymas bus reglamentuojamas griežčiau

Taip pat pastebėta, jog yra didžiulis vaikų dienos centrų poreikis – todėl gana didelė sutaupytų lėšų dalis skiriama jų veiklai ir vaikų maitinimui. Daugiau nei 77 proc. nepanaudotų lėšų skiriama įvairioms socialinėms reikmėms, likusi dalis – apie 20 proc. – reikmėms, nesusijusioms su socialine apsauga. A. Vareikytės teigimu, iš ataskaitų matyti, jog kai kurios savivaldybės iš skirtų lėšų padengė teritorinius įsiskolinimus (kitaip tariant, savo skolas), įrengtos naujos vaikų žaidimų aikštelės, išmokėti atlyginimai pašalpas administruojantiems darbuotojams. Savivaldybių asociacijos atstovė suskubo pridurti, kad įstatymas tai leido.

A. Vareikytė taip pat pažymėjo, jog nuo 2018 metų įsigalioja įstatymas, kuriame sukonkretinamas sutaupytų lėšų panaudojimas – sudaromas sąrašas sričių, kuriose gali būti naudojamos sutaupytos lėšos. Visos jos yra susijusios su socialinėmis reikmėmis.

Sutaupytas lėšas 100 proc. panaudojo 16 Lietuvos savivaldybių. A. Vareikytės teigimu, dažniausiai lėšos naudotos socialinėms reikmėms, vaikų dienos centrams, socialiniam būstui, prevencinėms programoms, taip pat išmokoms globėjams, kurie globoja vaikų namuose atsidūrusius vaikus.

 „Mes manome, kad tai viena sėkmingiausių reformų. Pamenate eiles prie pašalpų? Dabar situacija pasikeitė. Įsitraukė ir vietos bendruomenės, ir verslininkai. Pavyzdžiui, šeima turi individualios veiklos pažymą, o pajamų „nerodo“. Dar kažkas dirbo pas ūkininką nelegaliai. Žmonės skambindavo ir sakydavo, kad kažkas gauna pašalpą, nors turi pakankamai dideles pajamas. Bendruomenės labai aktyviai įsitraukė, kad būtų atkurtas socialinis teisingumas, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Ir piktnaudžiavimo sumažėjo iki minimumo“, – sakė A. Vareikytė.

„Silpniausiųjų sąskaita lopomos savivaldybių biudžeto skylės“

Vis dėlto Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai pastebi, kad skurstančių žmonių Lietuvoje nemažėja, o dalis socialinėms reikmėms skirtų lėšų buvo panaudotos ne aktualioms paslaugoms, tačiau savivaldybių skoloms dengti arba renovuoti patalpoms, kažką pastatyti.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorė, sociologė dr. Jekaterina Navickė, sako, kad savivaldybės ne visiškai susitvarkė su gauta atsakomybe skirstyti didžiules lėšas. Jos gautais „laisvais“ milijonais lopė tas skyles, kurios tuo metu buvo aktualiausios, kita vertus, užduotis mažinti skurdą Lietuvoje joms nebuvo aiškiai suformuluota.

„Kiekviena savivaldybė turi kažkokių savo tikslų. Jei savivaldybei atrodo, kad didelė problema yra jos skola, ten ir nukreipia (iš paramos sutaupytas, - red. past.) skirtas lėšas. Matote, žmones skirtingose savivaldybėse turi labai skirtingas nuomones, kaip mažinti tą skurdą. Manau, kad šiuo atveju reikia didesnio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmens“, – svarstė dr. Jekaterina Navickė.

Jos teigimu, reforma siekė sumažinti piktnaudžiaujančių šia parama skaičių, tik... jų atsirado „kitoje pusėje“.

 „Silpniausių visuomenės narių sąskaita lopomos savivaldybės biudžeto skylės. Kita vertus, kas nedraudžiama  – tas leidžiama“, – sakė dr. Jekaterina Navickė ir priminė, kad šias lėšas savivaldybės gauna iš bendro Lietuvos biudžeto. Vis dėlto įrodyti, kad lėšomis piktnaudžiauta, bus galima tik nuo 2018-ųjų metų, nes iki šiol savivaldybėms nebuvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kur naudoti šiuos pinigus.

Vilniaus universiteto dėstytoja svarstė, kad reikėtų ne grūmoti pirštu, o dalintis teigiama patirtimi, rengti mokymus, kelti savivaldybių darbuotojų kvalifikaciją, aptarti bendrus tikslus su savivaldybių atstovais, į darbą įtraukti ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Šio vaidmens turėtų imtis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Elektrėnų savivaldybė daugiausia skyrė vaikų dienos centrams

Elektrėnų savivaldybė iš viso gavo apie 1,3 mln. eurų lėšų ir visas panaudojo arba socialinėms išmokoms, arba socialinėms reikmėms. Kitoms savivaldybės reikmėms nebuvo panaudota nė euro.  

„Finansuojam studentus iš mažas pajamas turinčių šeimų, mokėdami jiems kas mėnesinę išmoką, gydome turinčius priklausomybę, skiriame nemažai vienkartinės paramos ar tų pačių socialinių pašalpų išimties tvarka, atidarėm kelis naujus vaikų dienos centrus, taip pat skiriame išmokas globėjams, suteikiantiems globą vaikams iš vaikų namų bei įrengėme kelis butus, į kuriuos perkelti vaikai iš vaikų namų. Lėšų reikia butams išlaikyti ir socialinių darbuotojų atlyginimams“, – sakė Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė.

V. Šimkūnienė iš karto argumentuoja, kodėl būtina kelti atlyginimus socialiniams darbuotojams. „Nuo jo būsenos, kompetencijos priklauso, kaip tas darbas bus atliekamas, kaip suteikiama socialinė paslauga. Dabar pasitaiko situacijų, kai socialinio darbuotojo atlyginimas mažesnis nei asmens, kuriam jis teikia pagalbą... Darbuotojai turi gauti orų atlyginimą, nes šis darbas turi didelį emocinį krūvį“, sakė Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, pridūrusi, kad sunku rasti darbuotojų į tokias pareigas.

Dalis lėšų skiriama darbui su „sunkiais“ vaikais: Beižionyse įkurtas dienos centras, skirtas paaugliams, metusiems mokyklą, jo darbuotojai siekia paauglius grąžinti į mokslus, atrasti ir išspręsti šeimoje egzistuojančias problemas. V. Šimkūnienė sako, jog pastaruosius kelerius metus vaikų dienos centrus leista lankyti visiems vaikams, kuriems reikia kokio nors užimtumo. Ji atskleidė, kad kaimo vaikai neturi priemonių grįžti namo: turi sulaukti, kol tėvai baigs darbus. Nuobodžiaudami, laukdami savo būrelių jie, V. Šimkūnienės žodžiais tariant, ima „trintis“ gatvėse. Tuo metu esant dienos centrui vaikas gali ateiti ir užsiimti įvairiomis veiklomis, kol tėvai juos pasiims.

 „Stengiamės panaudoti visas lėšas socialinei paramai. Žinoma, labai nesinori didinti pašalpos gavėjų skaičių – siekiame didinti socialinių paslaugų skaičių, kad žmonės galėtų išgyventi, bet nebūtų priklausomi nuo paramos“, – pokalbį užbaigia Elektrėnų savivaldybės atstovė.

Įkūrė neįgaliųjų kepyklą

Alytaus rajono savivaldybė iš viso gavo apie 3 mln. eurų ir viską panaudojo arba išmokoms, arba socialinėms paslaugoms įsigyti. Šios savivaldybės  Socialinės paramos skyriaus vedėja  Sonata Dumbliauskienė teigė, jog nemaža dalis lėšų skirta mokėti vienkartinėms socialinėms išmokoms. Kita dalis – pilotiniam projektui: neįgaliųjų konditerijos dirbtuvėms.

„Juos labai palaiko bendruomenė – perka tuos pyragėlius. Taip pat kepyklėlėje dirba profesionalūs konditeriai, kad darbuotojams viską paaiškintų ir parodytų“, – sakė Sonata Dumbliauskienė.

Įrangą turėjo viena iš Alytaus profesinių centrų, tereikėjo finansuoti projekto vadovo ir maisto technologų bei darbuotojų-neįgaliųjų atlyginimus. Kepykloje dirba 6 profesionalai ir 8 neįgalieji.

„Prisimenu, kad sulaukiau skeptiškų nuomonių:  „Tegu sėdi namuose!“... Tarsi neįgalus žmogus nieko negalėtų sukurti, nudirbti. Tačiau netrukus žmonės pastebėjo, kokie estetiškai gražūs ir kokie skanūs tie pyragėliai. Juokaujame, kad už šias lėšas gavome dvigubai naudos: neįgaliuosius įdarbinome ir dar bendruomenę išmokėme tolerancijos“, – sakė S. Dumbliauskienė.

Kitas finansuotas projektas: parengti vadinamieji „gatvės“ darbuotojai (bendraujantys su gatvėje esančiais vaikais ir jaunuoliais, nenorinčiais mokytis, dirbti, linkusiais į nusikaltimus).

„Mūsų tikslas buvo apmokyti socialinius darbuotojus, kad jie mokėtų bendrauti su tokiais jaunuoliais. Ėmėme pavyzdį iš JAV, Jungtinės Karalystės, kur jau ilgai veikia vadinamoji „street workers“ (gatvės darbuotojų) programa. Manome, kad tokia investicija atsiperka, nes, užkirtus bent vienam žmogui kelią į narkotikus ar nusikaltimus, alkoholio vartojimą, manome, kad bendruomenei tai atsiperka su kaupu“, – sakė pašnekovė.

Milijonus taupo teisės aktai ir klimato atšilimas

Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautame dokumente atsispindi, kiek savivaldybėms atliko lėšų nuo socialinių išmokų ir kur kiekviena iš jų nusprendė jas panaudoti. Arba – nepanaudoti. Stambiausios sumos atliko Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybėms.

Vilnius 2016-aisiais metais gavo 23,46 mln. eurų socialinei paramai bei išmokoms. Išmokėjus visas išmokas, daugiau nei 15 mln. eurų miestui liko, iš šios sumos nepanaudota 2,9 mln. eurų. Tai – didžiausia suma tarp visų Lietuvos savivaldybių.

„Lėšų nepanaudojimą lėmė gavėjų skaičiaus mažėjimas, kontrolės priemonių taikymas, teisės aktų pasikeitimas ir teigiama oro temperatūra ir kt.“, – tokį paaiškinimą pateikė „Socialinės paramos centro“ Socialinių išmokų skyrius laikinoji vedėja Dalia Filipavičiūtė.

Pasak savivaldybės atstovų, asmenų, gaunančių socialinę pašalpą Vilniaus mieste, skaičius mažėja: palyginti su pernai, 2017 m. socialinės paramos gavėjų skaičius sumažėjo 17 proc.

Savivaldybės atstovė sukonkretino, jog už 6,5 mln. eurų, skirtų kitai socialinei paramai, bei 5,5 mln. kitoms savivaldybės reikmėms buvo finansuoti būsto ir aplinkos pritaikymo neįgaliesiems projektai, skirta lėšų socialinėms paslaugoms šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms ir socialinės rizikos asmenims, perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų finansuoti  ir savivaldybės įsipareigojimams mažinti (5,5 mln. Eur kompensacijų už lengvatinį keleivių vežimą skolai grąžinti). Taigi, šiuo atveju socialiniai sričiai skirtos lėšos stipriai prisidėjo prie sostinės skolos sumažinimo.

Padengė dalį paskolos

Antras miestas, ties kuriuo akis bado gan įspūdinga socialinėms reikmėms nepanaudota suma – Panevėžys. Susiekus su šios savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėju Viktoru Michailovu jis tikino, kad lėšas šioje savivaldybėje skirsto Strateginio planavimo ir biudžeto skyrius. Todėl negalėjo atsakyti, kodėl liko nepanaudota daugiau nei 1 mln. lėšų.

„Gauname tik tiek, kiek mums tais metais reikia socialinėms išmokoms mokėti – štai tais pinigais ir disponuojame“, – sakė V. Michailovas.

Panevėžio miesto savivaldybei iš viso skirta apie 8,5 milijono eurų. 2,9 mln. iš jų išdalinti per socialines išmokas, 5,6 mln. – liko.

Sutaupytos lėšos buvo panaudotos socialinėms paslaugoms pirkti (senyvo amžiaus, neįgalių asmenų, vaikų globai - 610 tūkst. eurų), kompensacijoms už lengvatinį keleivių vežimą mokėti (1,7 mln. eurų), pirties paslaugos socialiai pažeidžiamiems asmenims (11,2 tūkst. eurų), kaip piniginė pagalba šeimoms, kurios į savo šeimas priima globoti vaikus (63,7 tūkst. eurų), būsto pritaikymui neįgaliems žmonėms (44,8 tūkst.), kitoms paslaugoms.

Panevėžio savivaldybė turėjo paėmusi paskolą socialinių paslaugų centro paslaugų plėtrai – pasinaudojo proga ir padengė 89 tūkst. eurų paskolos.  „Pirmiausia išmokamos išmokos ir teikiamos socialinės paslaugos. Kitose savivaldybėse, girdėjau, dalis lėšų buvo skirta ir infrastruktūrai – mes infrastruktūrai kurti trūkstamas lėšas imame iš savivaldybės biudžeto“, –  Strateginio planavimo ir biudžeto skyriaus vedėja Audronė Meškauskienė.

Dalinama „krizinė“ pinigų suma

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis sakė, jog negalima užginčyti savivaldybių teisės panaudoti socialinėms reikmėms skirtas lėšas, jei vos prieš kelerius metus ši atsakomybė buvo perduota į jų rankas. Juk visuotinai sutarta, kad savivaldybės, esančios arčiau žmogaus, gali numatyti, kokie toje vietovėje egzistuoja svarbiausi socialiniai poreikiai. Tačiau viceministras atkreipia dėmesį – per pastaruosius kelerius metus ekonominė situacija kardinaliai pasikeitė. O skiriama pinigų suma liko tokia pati.

„Turime sumą (skiriamą socialinei paramai – red. past.), kuri nustatyta ir „užšaldyta“ pagal 2011–2013 metų faktą. Kitaip tariant, tai buvo pokrizinis laikotarpis ir, sakyčiau, pats nedarbingumo išmokų pikas. O piniginės paramos įstatyme užfiksuota konkreti išmokoms skiriama suma. Ar ji turi likti tokia per amžių amžius? Toks didžiausias klausimas mums kyla. Ypač dabar, kai visuomenėje vis dažniau atkreipiamas dėmesys, kad didelė dalis savivaldybių gaunamų pinigų nėra panaudojama pagal paskirtį. Pavyzdžiui, paskutinių metų duomenimis, 20 proc. yra panaudojama ne socialinėms reikmėms“, – pripažino E. Bingelis.

 „Dabar priėmėme įstatymo pakeitimus, kurie, sakyčiau, „suvienodino žodyną“. Pakeitimuose numatėme kryptis, kas yra tos socialinės paslaugos – kad tai sukeltų mažiau diskusijų. Keli pavyzdžiai: socialinės paslaugos yra socialinės reabilitacijos, integracijos priemonės, šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms plėtra. Taip pat galima skirti lėšų smurto, savižudybių prevencijai, užimtumo didinimui, neįgaliųjų integracijai, socialinio būsto plėtrai ir panašiai, beje, įskaitant ir socialinių darbuotojų atlyginimų kėlimą“, – vardijo E. Bingelis.

„Įstatymas pasufleruos, ką mes turėjome omenyje“

Tai gal racionalu tuos 20 mln. eurų, kurie panaudoti ne visai socialinėms reikmėms, tiesiog skirti kam nors kitam? Štai už Seimo ir Vyriausybės sienų dėl mažų atlyginimų jau skundžiasi medikai, rezidentai, akademikai ir intelektualai.

 „Atkreipsiu dėmesį: nors nedarbas mažėja, tačiau Lietuvoje gaji išlieka dirbančių žmonių skurdo problema, –  tokios idėjos nepalaikė E. Bingelis. – Ar Lietuvoje, lyginant su krizės metais, sumažėjo skurdo? Ne. Ta riba yra tokia „užšalusi“. Taigi lėšų socialinei atskirčiai vis tiek reikia. Ypač savivaldybėse. Atimti pinigus – labai paprastas būdas. Bet tikslas yra, kad pinigai iš tiesų pasiektų žmones, kuriems labiausiai reikia.“

Jo teigimu, ministerija, nacionalinė valdžia negali peikti savivaldybių dėl neefektyviai naudojamų lėšų. Viceministras priminė, jog sutaupymai ir atsirado todėl, kad lėšų skirstymas buvo perduotas į savivaldybių rankas. Tai tik įrodo, kad vietos valdininkai sugeba „ūkiškai“ tvarkytis.

Trūksta psichologinės pagalbos ir naujų socialinių paslaugų

Vis dėlto Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkės Jurgitos Kuprytės nuomone, džiaugtis, jog socialinės paramos reforma pasiekė tikslą bus galima tik tada, kai sumažės skurdo bei socialinės atskirties rodikliai.

„Deja, taip kol kas nėra ir turime penktadalį gyventojų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, – sako J. Kuprytė. – Pertvarka padidino savivaldybės vaidmenį teikiant paramą nepasiturintiems, tačiau kyla klausimas, kas vyksta su tais žmonėmis, kurie paramos nebegauna? Ar visi asmenys, kurie neteko paramos, ja piktnaudžiavo? Ar jų gyvenimas tikrai tapo geresnis? Ar jie išlipo iš socialinės atskirties ir skurdo? O galbūt priešingai – jie netgi pastūmėjami į šešėlinę veiklą? Skaičiuojant sutaupytas lėšas norėtųsi ir kokybinio poveikio vertinimo iš savivaldybių.“

Jos nuomone, savivaldybių socialinės paramos politika turėtų orientuotis ne vien į baudimą už piktnaudžiavimą, bet ir į gyventojų skatinimą išlipti iš skurdo, pagalbą įveikiant iššūkius, kylančius dėl ilgalaikio nedarbo, priklausomybių, negalios ar kitų sunkumų. Daugelyje savivaldybių iki šiol trūksta psichologinės paramos, priklausomybių gydymo, integracijos į darbo rinką, pagalbos darbo vietoje paslaugų, atokvėpio paslaugų tėvams, auginantiems vaikus su negalia ir panašiai.

„Išties džiugu, kai matome, kad savivaldybės geba racionaliai panaudoti sutaupytas lėšas, tačiau taip vyksta ne visose savivaldybėse. Užuot investavę į „kietuosius projektus“ (pvz., įstaigų renovavimą), savivaldybės galėtų daugiau dėmesio skirti naujų reikalingų paslaugų inicijavimui, socialinėms inovacijoms, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir padidinti pažeidžiamų asmenų  dalyvavimą visuomenės gyvenime. Čia matome ir nepakankamai išnaudojamą nevyriausybinių organizacijų potencialą. Šios teikia individualizuotas paslaugas, kurios yra itin svarbios siekiant paramos gavėjus įgalinti savarankiškai užsidirbti pajamų“, – sakė J. Kuprytė.