Išėjęs iš sinagogos, Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti. 
    Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis pagydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis. 
    Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi. Simonas ir jo draugai nusekė iš paskos ir, suradę jį, pasakė: „Visi tavęs ieško“. Jis atsakė: „Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten skelbčiau žodį, nes tam esu atėjęs“. Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus.

1 Sam 3, 1–10. 19–20: Kalbėk, Viešpatie, – tavo tarnas klauso!

Ps 40, 2. 5. 7–8a. 8b–9. 10. P.: Viešpatie, aš trokštu įvykdyti tavąją valią.


Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Išėjęs iš sinagogos, Jėzus keliauja į Simono ir Andriejaus namus. Drauge su Juo Jokūbas ir Jonas. Galbūt Jėzus eina ten pasisvečiuoti, atrasti kokią atokvėpio valandėlę. Tas spėjimas mums, gana pragmatiškiems žmonėms, gali net paaiškinti faktą, kodėl patys Simonas ir Andriejus neina kartu.

Nejaugi jie nebuvo sinagogoje? O gal jiems reikėjo pasirūpinti kokiais nors buitiniais dalykais. Jėzus eina į savo mokinių namus. Į namus tų, kurie vienas kitą jau pažįsta. Todėl tos šeimos, tų namų problemos taip gana greitai tampa žinomos ir Jėzui: uošvė karščiuoja. Nesikelia iš lovos.

Šiuo atveju Jėzaus veiksmai gali mus kiek ir nustebinti. Jis tiesiog paima ją už rankos. Paimdamas už rankos, Jis sudraudžia ne tik fizines, bet ir dvasines žmogaus karštines, dažnokai sulaikančias žmogų nuo žodžių ir veiksmų, teikiančių Dievui garbę. Jėzui pravėrus paprastų namų duris, jie tampa savotišku traukos centru. Čia sugabenami visi tos vietos ligoniai.

Sugabenami temstant. Keistas šis laikas. Tačiau iškalbingas ir informatyvus. Nevilties metas. Kita vertus, juk tamsa – naujos dienos prieangis. Kitokios, neįprastos dienos. Jėzus gydo, išlaisvina žmones. Tiksliau – daugumą. Žinant tai, kad prie namų durų buvo suguldyti visi to miestelio ligoniai, galima daryti išvadą, jog Jėzus gydė ilgą laiką.

Tačiau po to darbo Jis suka negyvenamos vietos link, kad ten tiesiog pabūtų vienas su Tėvu. Vis dėl to šios dienos Evangelija baigiasi kiek netikėtai. Išgirdęs mokinius, kurie lyg paslapčiomis sekė Jį, išgirdęs jų konstatavimą, kad visi Jo iešką, Jėzus negrįžta į tą pačią vietą, tačiau keliauja į kitas to paties krašto vietas.

Į klausimą, ar Dievas darbuojasi tik akimirksnį, mes turėtume atsakyti tuo, kuo ir pradėjome: Jėzus trokšta draugystės, trokšta, kad žmonių durys būtų atviros, kad Jis, atėjęs, nors, rodos, poilsio valandėlei, galėtų paimti žmogų už rankos. Ir todėl Jis visada ieško tų kraštų ar regionų, tų širdies kampelių, kurie su Juo dar nėra susipažinę.

Bernardinai.lt 

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai