Pas jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“. Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus.
    Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir smarkiai prigrasino: „Žiūrėk, niekam nieko nepasakok! Eik pasirodyk kunigui ir už pagijimą paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
    O šis bekeliaudamas pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti įvykį, kad Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas jį.

1 Sam 4, 1b–11: Izraelis buvo nugalėtas, ir Dievo skrynia pagrobta

Ps 44, 10–11. 14–15. 24–25. P.: Atpirk mus, Viešpatie, dėl savo gerumo.


Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Raupsuotasis eina pas Jėzų. Mums tai revoliucinis gestas. Ligonis nesilaiko nuošaliai, nešaukia esąs nešvarus, bet puola Jėzui po kokų, išpažindamas savo ligą.

Gal neatsitiktinai jo ir Jėzaus keliai susikerta. Gal čia tarsi iš anksto atsispindi Jėzaus misija: tas, kuris pats dėl žmogaus tampa raupsuotuoju, tiesiog yra netoli žmogaus, pažinusio šios ligos simptomus.

Ligonis visiškai atsiduoda Jėzui, sakydamas, ne kad aš noriu būti švarus, bet jei Tu panorėsi, gali padaryti mane švarų.

Koks įkvepiantis gestas. Visiškai atsiduoti Jėzui.

Tai paskata ir mums. Leisti ne kad mes norėtume, bet kad Dievas norėtų. O Jis tikrai nori išgelbėti ir išvaduoti.

Tačiau nereikia daryti klaidos, kurią anas raupsuotasis jau po išgijimo padarė: Jėzus – ne stebukladarys. Jėzus yra tikėjimo mokytojas. Ir dideli dalykai daromi bei pasiekiami tik tikėjimu.

Taigi, kas mums svarbiau? Linkiu, kad svarbiausiu dalyku būtų ne faktas, bet tikėjimas, kartais ir pareikalaujantis išpildyti kokią nors tradiciją ar taisyklę.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai