Lietuvos muzikos informacijos centras išleido dvidešimtą žurnalo „Lithuanian Music Link“ numerį, kuriame – 10 autorinių žvilgsnių Lietuvos muzikos kultūros link. Spausdintas žurnalas anglų kalba skirtas tarptautinei profesionalios, analitinės Lietuvos muzikos informacijos sklaidai. Leidinio turinys kurtas pagal išplėstinę muzikos kultūros koncepciją, norint pristatyti įvairias kūrybos formas, žanrus ir praktikas: eksperimentinę kompoziciją, laisvąjį džiazą, popmuzikos sceną, folkloro judėjimą, atlikimo ir improvizacijos meną, plokštelių leidybos istoriją, propagandinę kūrybą, modernią muziką.

„Prieš beveik 20 metų Lietuvos muzikos informacijos centras pradėjo leisti naujienlaiškį „Lietuvos muzikos link“, kuriame siekta užsienio skaitytojams pristatyti aktualiausias lietuvių muzikos naujienas ir ryškiausias personalijas, imantis ir fundamentalesnių temų. Šiuo požiūriu dvidešimtasis leidinio numeris yra turbūt pats fundamentaliausias ir istoriškiausias. Be to, jis turi ir daugiausia aštrių komentarų, netgi satyros, atsižvelgiant į tai, kad „Lithuanian Music Link“ iš esmės visada turėjo pozityviai reklaminį Lietuvos muzikos toną“, – teigė Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Asta Pakarklytė.

Per du dešimtmečius skirtingo intensyvumo leidybos pastebėta, kad „Lithuanian Music Link“ turinys yra aktualus ir nacionalinei auditorijai, todėl leidinio tekstai ir fotografijos Lietuvos muzikos informacijos centro tinklalapyje „mic.lt“ skelbiami ir lietuviškoje, ir angliškoje versijose. Pastarosios tekstus parengė literatūros vertėjas Romas Kinka.

Kartu su A. Pakarklyte žurnalą rengianti redaktorė Lina Navickaitė-Martinelli teigia: „Vienas didžiausių malonumų rengiant žurnalą yra tai, kaip, jau pasiekus finišo tiesiąją, straipsniai ne tik sugula makete vienas šalia kito, bet tarsi savaime susiraizgo kažkokiomis sunkiai apčiuopiamomis gijomis, rezonuoja vienas su kitu ir vienas kitame.

Ne, tai nėra mistinis procesas – be abejo, apie temas, personažus ir jų sąšaukas galvojame likus metams iki žurnalo pasirodymo. Tačiau kai kurių dalykų iš anksto numatyti neįmanoma, ir už tas kaskart išnyrančias staigmenas esame dėkingos tiek mūsų autoriams, tiek tekstų herojams. O pastarieji – tai vardai ir reiškiniai (istoriniai ar šiandieniai), į kuriuos pažvelgti stengiamės ne tik ar ne tiek siekiant skaitytojui parodyti, kaip pas mus Lietuvos muzikiniame gyvenime gerai, bet veikiau stengiantis atverti ir išskleisti kuo daugiau to gyvenimo sluoksnių, sampynų ir spalvų.“

Naujausio numerio turinyje – keli kūrėjų portretai. Lietuvos muzikos kitamanio ir atskalūno Osvaldo Balakausko asmenybės kontūrus Gražina Daunoravičienė išryškino pasitelkusi jo Kijevo laikotarpio akademinės aplinkos ir naktinių universitetų bičiulių prisiminimus. Laima Slepkovaitė dėmesį nutaikė į Lietuvos džiazo filosofą Janą Maksimovičių, o Jūratė Katinaitė – į lietuvių muzikos apaštalą Donatą Katkų. Ne vieną dešimtmetį muzikinio radikalizmo pulsą palaikančio kompozitoriaus Ričardo Kabelio intensyvumus atskleidė Linas Paulauskis. 

Pasirodė 20-asis Lietuvos muzikos kultūros žurnalo „Lithuanian Music Link“ numeris

Karolis Vyšniauskas savo tekste apie „Eurovizijos“ kontroversijas svarstė: „Lietuva niekada nelaimėjo „Eurovizijos“, bet konkursas negrįžtamai pakeitė šalies popmuziką – ir įvarė Lietuvos visuomenei nevisavertiškumo kompleksą. Kaip nutiko, kad smagiausias Europos muzikinis šou čia tapo tokiu rimtu reikalu?“ O įnirtingas propagandos tyrinėtojas, filosofas Gintautas Mažeikis kartu su Edvardu Šumila aiškinosi muzikos propagandos prielaidas, sovietinės Lietuvos propagandos kūrybinę (ne)galią, propagandos technologijas ir jų poreikį šiandien.

Į istorines perspektyvas atsisuko ir Rūta Skudienė, savo tekste peržiūrėdama epinės Vilniaus plokštelių įrašų studijos epochą, ir Austė Nakienė – nužymėdama lietuvių etninės kultūros judėjimo kryptis urbanistinės aplinkos link. Ugnius Babinskas diskutavo su akademiniais neformalais Vykintu Baltaku ir Liudu Mockūnu, siekdamas išgauti geriausius šiuolaikinės muzikos atlikimo receptus.

Netikėtas muzikos žurnalo autorius Herkus Kunčius – postmodernizmo eseistas, silpnesnių nervų kritikų dažnai vadinamas skandalingu ir provokuojančiu Lietuvos rašytoju, kurio trumpa satyra inspiruota XX a. 7-ojo dešimtmečio įvykio, kai Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje lankėsi antrasis planetos kosmonautas Germanas Titovas, į savo oficialaus vizito dienotvarkę įtraukdamas ir susitikimą su Lietuvos TSR Kompozitorių Sąjungos atstovais.

Žurnalo „Lithuanian Music Link“ leidyba yra viena iš Lietuvos muzikos kultūros tarptautiškumo iniciatyvų, kuriai finansinį pagrindą suteikė asociacija LATGA, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Lietuvos muzikos informacijos centro partneris – Lietuvos kompozitorių sąjunga.

„Lithuanian Music Link“ versija anglų kalba internete.

„Lietuvos muzikos link“ versija lietuvių kalba internete.