„Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“ – taip pavadintas pirmą kartą Katalikų Bažnyčios istorijoje vyksiantis susitikimas, vyskupų sinodas. Ta proga buvo parengtas įvadinis dokumentas, kurį toliau publikuojame ir Bernardinai.lt puslapiuose. Pirmoje dalyje apžvelgiama socialinė ir kultūrinė aplinka, kurioje auga bei priima sprendimus šių dienų jaunimas. Antrosios dalies skyriuose aptariami pašaukimo įžvelgimo ir palydėjimo tarpsniai.

Trečioji dalis pateikia bendrąsias jaunimo sielovados gaires. Jūsų dėmesiui – paskutinieji dokumento skyriai.

Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai.

III. PASTORACIJA

Vietos

Kasdienis gyvenimas ir socialinis įsipareigojimas

Darytis suaugusiam reiškia mokytis savarankiškai veikti sykiu ir pamatiniuose, ir kasdieniuose gyvenimo lygmenyse – įskaitant naudojimąsi laiku ir pinigais, gyvenseną ir vartojimą, studijavimą ir laisvalaikio leidimą, rengimąsi ir valgymą, emocinį gyvenimą ir lytiškumą.

Šis mokymasis, į kurį jaunuoliai neišvengiamai būna įtraukti, yra proga surikiuoti savo gyvenimą bei prioritetus ir išbandyti apsisprendimo kelius, galinčius tapti įžvelgimo pratybų lauku ir sutvirtinti orientaciją svarbesnių sprendimų atžvilgiu: juo tikėjimas autentiškesnis, tuo didesnį poveikį jis daro kasdieniam gyvenimui ir priima gyvenimo iššūkius.

Minėtina ir dažnai sunki ar problemiška patirtis, susijusi su darbu arba jo stygiumi: ir šitai yra proga suvokti ar pagilinti savo pašaukimą. Vargšai, o su jais ir visa žemė, šaukia: pastangos įsiklausyti gali būti konkreti proga susitikti su Viešpačiu ir Bažnyčia bei atrasti savo pašaukimą.

Kaip moko popiežius Pranciškus, bendruomeniški rūpinimosi bendraisiais namais ir vargšų gyvenimo kokybe veiksmai išreiškia save dovanojančia meile ir „gali virsti intensyvia dvasine patirtimi“ (Laudato si‘, 232) ir, vadinasi, kelio bei pašaukimo įžvelgimo galimybe.

Ypatingos pastoracinės sritys

Bažnyčia siūlo jaunuoliams ypatingų susitikimo ir kultūrinio ugdymo, auklėjimo ir evangelizacijos, šventimo ir tarnavimo vietų, atvirai priimdama visus ir kiekvieną. Iššūkis, kylantis toms vietoms ir tiems, kurie jose veikia, yra vis labiau įgyvendinti integralaus pasiūlymų tinko kūrimo logiką ir savo veikloje laikytis „išėjimo“, „matymo“ ir „pašaukimo“ stiliaus.

– Pasauliniu lygmeniu išsiskiria Pasaulio jaunimo dienos. Be to, Vyskupų konferencijos vis labiau jaučia pareigą pasiūlyti jaunuoliams ypatingų renginių bei patirčių.

– Parapijos jaunosioms kartoms siūlo erdves, veiklą, laiką ir kelius. Sakramentinis gyvenimas teikia esmingai svarbių galimybių puoselėti gebėjimą priimti į savo gyvenimą Dievo dovaną ir kviečia veikliai dalyvauti bažnytinėje misijoje. Dėmesingumo jaunimo pasauliui ženklas yra jaunimo centrai ir oratorijos.

– Dar vienas Bažnyčios buvimo tarp jaunuolių įrankis yra katalikiškieji universitetai ir mokyklos su savo vertinga kultūrine bei ugdomąja tarnyste.

– Dosnaus tarnavimo galimybę teikia socialinė ir savanoriška veikla; susitikimas su skurdą ir atskirtį išgyvenančiu žmogumi gali būti palanki proga augti dvasiškai ir įžvelgti pašaukimą: šiuo atžvilgiu vargšai irgi yra mokytojai, nešantys gerąją naujieną, kad silpnumas yra vieta, kur patiriamas išganymas.

– Rimtų įžvelgimo kelių jaunuoliams siūlo bažnytiniai susivienijimai ir sąjūdžiai, taip pat daugybė kitų dvasingumo erdvių jaunuoliams; misionieriavimo patirtis tampa dosnios tarnystės ir vaisingų mainų akimirkomis; daug žadantis atrodo piligrimystės kaip kelio formos bei stiliaus atradimas iš naujo; daug kur jaunuolių tikėjimą palaiko ir maitina liaudiškojo pamaldumo patirtis.

– Strateginė svarba tenka seminarijoms bei ugdymo namams. Šios įstaigos – taip pat per intensyvų bendruomeninį gyvenimą – turėtų leisti jaunuoliams patirti tai, kas juos padarytų pajėgius lydėti kitus

Skaitmeninis pasaulis

Dėl minėtų priežasčių ypatingo paminėjimo nusipelno new media pasaulis, pirmiausia jaunosioms kartoms tapęs tikra gyvenimo vieta. Jis siūlo negirdėtų galimybių, pirmiausia prieigos prie informacijos ir ryšių kūrimo per atstumą atžvilgiu, tačiau sykiu kelia ir pavojų (pavyzdžiui, kibermobingo, azartinių žaidimų, pornografijos, chat room klastų, ideologinio manipuliavimo ir t. t.).

Net jei čia yra daug skirtumų tarp įvairių regionų, krikščioniškoji bendruomenė dar tik stengiasi įsitvirtinti šiame naujame areopage, kur tikrai turi ko pamokyti jaunimą.

Priemonės

Pastoracijos kalbos

Kartais į galvą ateina mintis, kad tarp bažnytinės ir jaunimo kalbos žioji sunkiai įveikiamas plyšys. Tas pat pasakytina apie vaisingą susitikimą to, kam jaunimas jautriai imlus, ir to, ką Bažnyčia siūlo biblinėje, liturginėje, meninėje, katechetinėje ir meditacinėje srityse.

 

 

„Svajojame apie Bažnyčią, kuri mokėtų suteikti erdvės jaunimo pasauliui bei jo kalbai, branginti ir vertinti kūrybiškumą ir talentus.“



 

Svajojame apie Bažnyčią, kuri mokėtų suteikti erdvės jaunimo pasauliui bei jo kalbai, branginti ir vertinti kūrybiškumą ir talentus.

 

 

Pirmiausia pripažįstame, kad dideles auklėjimo galimybes teikia sportas. Muzikos ir kitų meninių apraiškų išraiškinga kalba irgi labai tinkama lydėti jaunuolius jų augimo kelyje.

Auklėjamasis rūpestis ir evangelizacijos būdai

Jaunimo pastoracijoje, kur svarbu išjudinti procesus, o ne užkariauti erdves, pirmiausia suvokiame tarnavimo kiekvieno žmogiškajam augimui ir tai palaikančių pedagoginių bei ugdomųjų priemonių svarbą.

 

 

„Evangelizaciją ir auklėjimą sieja vaisingas genetinis ryšys, dabartinėje tikrovėje turintis atsižvelgti į laisvės brendimo laipsniškumą.“

Evangelizaciją ir auklėjimą sieja vaisingas genetinis ryšys, dabartinėje tikrovėje turintis atsižvelgti į laisvės brendimo laipsniškumą.

 

 

 

 

Kitaip nei praeityje, turime apsiprasti su artinimosi prie tikėjimo būdais, kurie yra mažiau standartizuoti ir labiau paisantys kiekvieno asmeninių ypatybių: greta tų, kurie ir toliau laikosi tradicinių įkrikščioninimo etapų, daugelis susitikimą su Viešpačiu ir tikinčiųjų bendruomenę pasiekia kitais keliais ir brandesniame amžiuje, pavyzdžiui, dėdami pastangas dėl teisingumo arba už Bažnyčios ribų sutikdami žmonių, gebančių būti įtikimais liudytojais.

 

 

Bendruomenei tenka iššūkis priimti visus sekant Jėzumi, kuris mokėjo kalbėti su žydais ir samariečiais, graikų kultūros pagonimis ir okupantais romėnais, ir įžiūrėti kiekvieno giliuosius troškimus.

Tyla, kontempliacija, malda

Galiausiai ir pirmiausia jokio įžvelgimo nebus nepuoselėjant artumo Viešpačiui ir dialogo su Jo žodžiu. Vertingas metodas, mums paliktas Bažnyčios tradicijos, pirmiausia yra lectio divina.

Vis triukšmingesnėje visuomenėje, siūlančioje stimulų perteklių, jaunimo pašaukimų pastoracijos pagrindinis tikslas yra pasiūlyti progų pasigardžiuoti tyla bei kontempliacija ir ugdyti gebėjimą perskaityti savo patirtį bei įsiklausyti į savo sąžinę.

Marija iš Nazareto

Kelią, kuriame Bažnyčia savęs klausia, kaip lydėti jaunuolius, kad jie priimtų pašaukimą į meilės džiaugsmą ir gyvenimo pilnatvę, patikėkime Marijai. Būtent ji, jauna moteris iš Nazareto, kiekvienu savo gyvenimo etapu priėmusi ir sergėjusi Žodį, svarstydama jį savo širdyje (plg. Lk 2, 19), pirmoji nuėjo šį kelią. Kiekvienas jaunuolis Marijos gyvenime gali atrasti klausymosi būdą, tikėjimo drąsą, įžvelgimo gilumą ir atsidavimą tarnauti (plg. Lk 1, 39–45).

Savo „mažybėje“ Juozapui pažadėtai Mergelei nebuvo lengva suprasti slėpiningą Dievo valią (plg. Lk 1, 34). Ji irgi buvo pašaukta išeiti iš savęs bei palikti savo planus, mokytis save patikėti ir pasitikėti. Atmindama „didžius dalykus“, kuriuos jai padarė Viešpats (plg. Lk 1, 49), Mergelė jaučiasi ne viena, bet pilnatviškai mylima ir palaikoma angelo ištarto Nebijok (plg. Lk 1, 30).

Suvokdama, kad Dievas yra su ja, Marija atveria savo širdį: Štai aš Viešpaties tarnaitė ir taip pradeda Evangelijos kelią (plg. Lk 1, 38). Užtarimo moteris (plg. Jn 2, 3), Sūnaus kryžiaus papėdėje suvienyta su „mylimuoju mokiniu“, iš naujo atsiliepia į pašaukimą būti vaisinga ir žmonių istorijoje gimdyti gyvybę. Jos akyse kiekvienas jaunuolis gali atrasti įžvelgimo grožį, o jos širdyje patirti švelnų artumą, drąsą liudyti bei vykdyti misiją.