Nuotraukos autorius Tomas Urbelionis/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Š.m. sausio 12 d. LR Seimas subūrė specialiąją komisiją visuomeninio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos – finansinei ir ūkinei veiklai tirti. 59 Seimo nariai nusprendė, kad komisija turi būti sukurta, 18 parlamentarai balsavo prieš, susilaikiusiųjų nebuvo. Sprendimas buvo priimtas daugumos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos balsais, kuriuos parėmė jų koalicijos partneriai „socdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai, taip pat 4 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Tarp jų -  TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, feisbuke paaiškinęs, jog pritarė steigti komisiją dėl to, jog Seimas atmetė siūlymą kreiptis į Valstybės kontrolę, kad ji atliktų LRT auditą. 

Netrukus dalis parlamentarų kreipėsi į LR Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar Seimo noras tirti Lietuvos radijo ir televizijos finansus neprieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu VU Komunikacijos fakulteto tarybos narys doc. dr. Deimantas Jastramskis teigia, kad dar prieš 20 metų Seimo posėdyje svarstant LRT valdymo klausimus dėl generalinio direktoriaus ir LRT statuso skambėjo tokios frazės: „Postas yra politinis“, „kieno valdžia, to ir televizija“ (iš LRS stenogramos). Lietuvos nacionalinio transliuotojo veiklą apibrėžia LR nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kuriuo vadovaujantis LRT taryba yra 12-os asmenų valdymo organas, kuris organizuoja visą LRT veiklą. Pasak D. Jastramskio, dabartinė LRT vadybinio nepriklausomumo (sąlyginio) schema buvo suformuota didžiulių politinių batalijų metu, kai du pagrindiniai varžovai: socialdemokratai ir konservatoriai (priklausomai nuo to, kas laimi rinkimus) neteko galimybės tiesiogiai (arba per palankią LRT tarybos daugumą) paskirti savo atstovą į generalinio direktoriaus postą. „Artėjant XX amžiaus pabaigai buvo suvokta, kad geriau jau kompromisas, nei dar ir LRT „praradimas“ po pralaimėtų rinkimų. Kad LRT taryba būtų formuojama pagal formulę 4+4+4, labai padėjo ir prezidentas Valdas Adamkus".

Apie parlamentinės komisijos, sudarytos LRT veiklai tirti, tikslingumą kalbiname doc. dr. D. Jastramskį

Doc. dr. Deimantas Jastramskis. Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

Kas turėtų vykdyti VšĮ nacionalinis radijas ir televizija kontrolę? 

1996 m., kai buvo priimamas naujasis Visuomenės informavimo įstatymas, Seimas turėjo teisę skirti LRT valdybą, direktorių. Vėliau tai pasikeitė. Vertinant iš teisinės pusės, tai yra viešoji įstaiga, kurios 12 tarybos narių turi dalininkų teises ir organizuoja veiklą. Teisininkai laikosi nuomonės, kad kontrolę turėtų vykdyti LR Valstybės kontrolė.

O kodėl pati LRT taryba nekontroliuoja LRT veiklos? 

Dabar vieni aiškina, jog LRT taryba daro viską, kiti – kad ji nieko nedaro. Valstybės kontrolė turi savo darbo grafiką, tad reikėtų „stoti į eilę“, tačiau LRT jau kreipėsi į Valstybės kontrolę. 

Ar Jūs nemanote, kad specialios komisijos LRT veiklai tirti kūrimas panašus į tam tikrą sąskaitų suvedinėjimą, kuris kilo po to, kai LRT laidų vedėjai pradėjo „atakuoti“ R. Karbauskį nepatogiais klausimais?

Valstybėje yra daug rimtų klausimų, o šiuo atveju Seimas užsiima ne tuo, kuo turėtų užsiimti. Ne veltui parengtas ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Kiekviena jėga, ateinanti su dideliu palaikymu, vis nori kontroliuoti LRT. Bet tai jau praeitas etapas, apie tai Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs 2006 m. 

Valdančioji dauguma nori naujai pasirodyti visuomenės informavimo politikoje, parodyti, kad jie gali padaryti kažką svarbaus. Valdantieji šiuo metu turi Kultūros ministeriją, kuri yra visuomenės informavimo politikos koordinatorė. Kodėl jie nepateikia jai visų darbų, kurie susiję su visuomenės informavimo politika, analize? Nes dabar panašu daugiau į politinės komunikacijos žaidimą. 

Kyla minčių, kad tokiais veiksmais Seimo valdantieji siekia sumažinti kritinės informacijos apimtį jų atžvilgiu. Kokia būtų Jūsų nuomonė? 

Tai ne pirma ir ne paskutinė politinė jėga, siekianti geriau pasirodyti viešoje erdvėje. O rezultatas gaunasi atvirkštinis. 

Koks galėtų būti Konstitucinio Teismo atsakymas apskundusiesiems sprendimą kurti parlamentinę komisiją? Ar tokios parlamentinės komisijos neturėtų būti steigiamos tik ypatingais atvejais? 

LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėję du teisininkai (buvę Konstitucinio Teismo teisėjai VU teisės profesorius Egidijus Šileikis ir Mykolo Romerio teisės profesorius Vytautas Sinkevičius, – red. pastaba) puikiai atsakė į šį klausimą, ir aš negalėčiau geriau už juos atsakyti. Jų nuomone, komisijos sudarymas neturėtų būti kvestionuojamas, tačiau gali būti kvestionuojamos užduotys, kurios būtų taikomos komisijai atlikti. Jos gali būti perteklinės, neatitinkančios teisės aktų. 

Politikai turi daugumą Seime ir nusprendžia kurti komisiją. Kitas dalykas – koks rezultatas iš tokios komisijos darbo? Ar reikia steigti komisiją neturint jokios medžiagos, duomenų, ką ir konstatavo Audito komiteto pirmininkė I. Šimonytė? Daug nereikalingos politinės komunikacijos, kai dalykai gali būti sprendžiami per kitas institucijas. Tą gali daryti ir Kultūros ministerija, Vyriausybė, o dabar ieškoma problemų, darant prielaidas, kas panašu į preteksto ieškojimą. 

Ar Lietuvai negresia Lenkijos scenarijus, kur nacionaliniam transliuotojui vadovauja valdančiųjų paskirtas asmuo? 

Kol kas nėra tokių sąlygų, nes Lenkijoje yra vienos partijos vieninga dauguma. Tokie sprendimai paprastai ir padaromi, kai viena partija gali nuspręsti be konsensuso su kitais. Lenkijoje visuomeninis transliuotojas iki  „Įstatymo ir teisingumo" partijos atėjimo į valdžią nebuvo atsietas nuo politikų. 5 Tarybos narius skirdavo parlamentas, o iš jų 3 – valdančioji dauguma. Atėjusi dabartinė dauguma padarė taip, kad direktorių skiria finansų ministras. Tad mes su Lenkija nepanašūs, nes pas mus yra Taryba, kurios narius siūlo skirtingos institucijos. Mūsų LRT statusas yra kitoks, mūsų Seime nėra vieningos daugumos. Aišku, pastebimas politikų noras pareikšti savo valią ir ją primesti.

Kaip manote, kuo baigsis šios komisijos darbas? 

Pagal ankstesnių komisijų modelius ir darbo rezultatus rezultatas vertinamas galėtų būti nebent politinės komunikacijos aspektu. Tačiau, jei bus įtraukiami subjektai, kurie patikrins ūkinę-finansinę LRT veiklą ir pateiks išvadas, rezultatai gali būti ir visiškai kitokie. Gali būti įvairių variantų – būna, kad Seimas ima įvairių institucijų medžiagą ir, panaudojęs kokį fragmentą, padaro išvadas. Prognozuoti, kas čia bus, nesiimu.