Pal. popiežius Paulius VI Katalikų Bažnyčiai vadovavo nuo 1963 iki 1978 m.

Šiemet minime penkiasdešimtąsias popiežiaus Pauliaus VI enciklikos „Humanae Vitae“ apie prideramą tvarką teikiant žmogaus gyvybę metines. Šis dokumentas dar sykį patvirtino Bažnyčios mokymą dėl kontracepcijos ir dėl to tapo žymus bei prieštaringai vertinamas. Teigta, kad dirbtinis gimimų reguliavimas pažeidžia santuokinio akto integralumą („sujungdamas vyrą ir žmoną glaudžiais saitais, [aktas] taip pat padaro juos tinkamus pradėti naują gyvybę pagal vyro ir moters prigimtyje įdiegus dėsnius“) ir prieštarauja Dievo valiai.

2014 m. italas popiežius Giovanni Battista Montini (1897–1978), vadovavęs Bažnyčiai penkiolika metų ir užbaigęs Vatikano II Susirinkimą, buvo paskelbtas palaimintuoju. Tačiau, pasak Los Andželo vyskupo augziliaro Roberto Barrono, Paulius VI ne tik garbingas Dievo tarnas, didis moralės mokytojas, bet ir pranašas. Metinių proga iš naujo perskaitęs encikliką ganytojas suprato, kad 17 skyrius yra ypatingas: „Prisipažinsiu, kad tas enciklikos skyrius tiesiog iššoko man prieš akis. Oho, pagalvojau, 1968-aisiais šis žmogus labai aiškiai numatė, kokie bus mūsų laikai.“ Anot vyskupo, Paulius VI įspėjo tris reiškinius, kurie paplis, kai pasaulyje kontracepcija taps lengvai prieinama.

1. Daugės santuokinės neištikimybės atvejų, kris jaunuomenės moralės standartai

„Visų pirma reikia pagalvoti apie tai, kad per dirbtinį reguliavimą atveriamas platus ir lengvas kelias tiek į sutuoktinių neištikimybę, tiek ir į bendrą dorovinės disciplinos pašlijimą. Nereikia ilgalaikio patyrimo, kad pažintume žmogaus silpnumą ir suprastume, jog žmonėms – o ypač jaunimui, tokiam neatspariam aistroms – yra reikalingas akstinas, padedantis laikytis doros įstatymo, ir būtų nusikaltimas nurodinėti žmonėms lengvą būdą įstatymui pažeisti“, – rašoma enciklikoje.

Ar yra abejojančių, kad pastaruosius penkis dešimtmečius matome santuokos instituto silpimą ir kritusią moralę, videopasisakyme savo „YouTube“ kanale klausia vyskupas. Ne dėl visko kalta kontracepcija, įtakos turėjo daugelis priežasčių, tačiau popiežius užčiuopė itin svarbų aspektą. Pradėję patys apibrėžti lytinio akto prasmę, judame pavojingo voliuntarizmo link. Tai reiškia, kad savo valia nustatome reikšmes ir net pačią tikrovę. Atmetę lytinio akto kaip kylančio iš meilės ir atviro vaikams prasmę, galime jį apibrėžti bet kaip. „1968-aisiais tai galėjo atrodyti perdėta ar paranojiška, tačiau tik apsižvalgykite šiandien“, – ragina R. Barronas.

2014 m. Paulius VI paskelbtas palaimintuoju.

2. Vyrai vis labiau vertins moteris kaip daiktus

Iš enciklikos „Humanae Vitae“: „Taip pat reikia bijoti, kad vyras, įpratęs naudotis priemonėmis, kliudančiomis pastoti, gali prarasti pagarbą moteriai ir, nepaisydamas nei fizinės, nei dvasinės jos pusiausvyros, laikyti ją tik priemone savo geiduliams tenkinti, o ne gyvenimo drauge, kurią privalo gerbti ir mylėti.“

Vyskupo teigimu, mūsų kultūroje moterų menkinimas labai gajus, ką rodo ir neseniai kilęs skandalas dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu žymiam Holivudo kino prodiuseriui Harvey Weinsteinui. „Nepagarba moterims įsišaknijusi. Ši tema kiekvieną dieną atsiduria tarp naujienų. Vis nauja žvaigždė kaltinama dėl tokio elgesio, – kalba R. Barronas. – Nors visa visuomenė pasipiktinusi, svarstau, kiek žmonių mato ryšį, kurį pranašiškai pastebėjo Paulius VI, tarp dviejų lytinio akto dimensijų – jungiančiosios ir gyvybę teikiančios – atskyrimo ir vyrų požiūrio į moterį kaip į pasitenkinimo objektą.“ Bažnyčios mokymas neretai vadinamas engėjišku, puritonišku, tačiau šiandieniame sekuliariame pasaulyje moterys kur kas mažiau gerbiamos, nei galėtų būti, jei sektume palaimintojo popiežiaus Pauliaus VI intuicija.

3. Vyriausybės skirs kontracepciją piliečiams

„Pagaliau rimtai pagalvokime, kokia galia būtų šitokiu būdu suteikta toms valstybių valdžioms, kurioms mažiausiai rūpi doriniai dėsniai. Kas galėtų sudrausti aukščiausius valstybių vadovus, kurie, siekdami įveikti kilusius tautai sunkumus, imtų spręsti, kas leistina sutuoktiniams daryti, įveikiant savo šeimos sunkumus? Kas turintiems valdžią autoritetams neleistų skatinti veiksmingiausių, jų nuomone, priemonių nuo pastojimo arba kas jiems neleistų net įsakyti visiems jas vartoti, jeigu tas jiems pasirodytų reikalinga?“ – iš „Humanae Vitae“.

Šios eilutės, anot Los Andželo vyskupo augziliaro, taip pat pranašiškos. JAV prezidento Baracko Obamos administracija 2012 m. priėmė sprendimą, įpareigojusį darbdavius mokėti darbuotojų draudimo išlaidas, tarp jų ir už preparatus abortams, sterilizaciją, kontracepciją. 2017 m. Donaldo Trumpo administracija atšaukė sveikatos apsaugos sistemos reformos, vadinamos „Obamacare“, nuostatą dėl gimstamumo ribojimo priemonių finansavimo. Darbdaviai gali to nedaryti, jei tai prieštarauja jų religiniams ar moraliniams įsitikinimams. Taigi Pauliaus VI dokumentas šiuo požiūriu tikrai nebuvo paranojiškas.

Pasak vyskupo, popiežius Pranciškus yra didelis savo pirmtako gerbėjas ne tik dėl evangelizacijos temos (jo apaštališkasis paraginimas „Evangelii Gaudium“ seka Pauliaus VI 1975 m. apaštališkuoju paraginimu „Evangelii nuntiandi“), bet ir dėl šios enciklikos. Jos teiginiai patvirtinami Pranciškaus posinodiniame apaštališkajame paraginime „Amoris laetitia“. Maža to – Šventasis Tėvas ne kartą įvairiomis progomis yra kalbėjęs apie „ideologinę kolonizaciją“, kai Vakarai primeta savo seksualinę ideologiją likusiam pasauliui drauge su teikiama ekonomine pagalba. 

Tikriausiai daugelis šiais metais iš naujo skaitys „Humanae vitae“, vysk. R. Barronas siūlo pradėti nuo 17 skyriaus.

Parengė Rosita Garškaitė